Šv. Lauryno bažnyčia Grojece (Lenkija)

Informacija apie Grojeco parapiją ateina iki mūsų laikų iš XIII ir XIV amžių ir laikoma, kad ji įkurta tarp 1285 – 1325 metų. Yra didelė tikimybė, kad iš pradžių čia stovėjo tik koplytėlė, kurios visiškai užteko vietinių tikinčiųjų reikmėms. Jos vieta glaudžiai surišta su pilimi, kurios teritorijoje ji stovėjo. Kaimui augant, didėjo tikinčiųjų skaičius ir koplytėlė išaugo į nedidelę bažnytėlę, kurios globėju priskirtas Šv. Laurynas – diakonas ir kankinys. Dabatrnė Šv. Lauryno bažnyčia pastatyta 1765 – 1766 metais. Francišekas Šembekas – tuometinis Grojeco valdytojas – skyrė lėšų bažnyčios statybai, kuri turėjo vykti senosios, pastatytos 1680 metais, bet dėl prastos kokybės medžiagų konstrukcija pripažinta labai nepatvaria, vietoje. Kai didesnės bažnyčios statyba prasidėjo 1765 metais, grafas Francišekas Šembekas mirė. Po jo mirties statybas tęsė jo žmona Ana Potocka. Bažnyčia pašventinta 1767 metais, bažnyčia tarnavo parapijiečiams daugybę metų, bet dėl vietovės vystymosi ir gyventojų daugėjimo kaime ji tapo per ankšta. XX amžiaus pradžioje padidinta šoninė koplyčia, o zakristija perkelta į naują mūrinį priestatą. Dabar Šv. Lauryno bažnyčia nebenaudojama tikėjimo reikmėms, o saugoma kaip architektūros paminklas. Nuo 2000 metų tikybos reikmėms naudojama nauja mūrinė Dievo Motinos mielaširdingosios (Aušros Vartų) bažnyčia.

Nedidelis, gerai suprojektuotas ir gana gausiai detalizuotas paprastos medinės bažnytėlės modelis, perteikiantis šiuolaikinę pastato išvaizdą. Modelį puikiausiai gali suklijuoti net ir nedidelės patirties modeliuotojas, dirbantis labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Turint antrą žurnalą, iš šio leidinio galima padaryti tiesiog architektūros modelį – šedevrą, bet tam prireiks nemažai nuotraukų, kantrybės ir pastangų. Leidinys patrintu viršeliu, detalizacija nepažeista ir nesugadinta – todėl ir parduodamas pigiau.