SZD – 21 „Kobuz-3“ – lenkiškas sklandytuvas

Sklandytuvo istorija siekia 1958 metus, kai konstruktorių komanda, vadovaujama vyresniojo inžinieriaus J. Tžeciako, pradėjo konstruoti sklandytuvo IS-4 „Jastrząb“ tęsinį. Naujasis aparatas buvo skirtas oro akrobatikai ir greitiems perskridimams. Iš pradžių vadintas SZD – 21 „Sokol“, vėliau pavadinimą pakeitė į „Kobuz“. Antras, pagerintas prototipas SZD – 21 – 2A „Kobuz – 2“ jau buvo su smarkiai pakitusia vidine konstrukcija. Nežiūrint į tai, kad jis normaliai skraidė, jo savybės buvo blogesnės, negu tikėtasi, kas paskatino tolimesnius projekto perdirbimus. Naujasis prototipas net išoriškai smarkiai skyrėsi nuo pirmtakų, bet sklandytuvo problemos baigėsi tragedija. 1963 balandžio 20 skrydžio metu bandyta tirti savaime kylančius virpesius ir tai baigėsi lakūno – bandytojo S. Makaruko mirtimi. Konstruktoriai sukonstravo ketvirtą prototipą, pavadintą SZD-21D „Kobuz-3“. Pokyčių neišvengė nei liemuo, nei sparnas, nei uodegos plokštumos. Pirmą kartą naujokas į orą pakilo 1964 gruodžio 10 ir naujasis sklandytuvas pasirodė puikiai sukonstruotas. Tais pačiais metais pradėta serijinė jo gamyba, kuri apsiribojo 31 egzemplioriumi.

Nesudėtingas, bet gerai suprojektuotas sklandytuvo modelis skirtas mažos patirties ir pradedantiems modeliuotojams.