ORP „Orzel“ – lenkų povandeninis laivas

Laivo prototipas buvo suprojektuotas dalyvaujant Lenkijos Karinio laivyno specialistams, panaudojant kai kuriuos konstrukcinius sprendimus iš olandų povandeninio laivo Hr. Ms. O.16. Laivo ilgis siekė 84 metrus, vandentalpa po vandeniu – 1473 tonas. Konstrukcinis panirimo gylis siekė 80 metrų, praktiškai laivas be jokių pasekmių panirdavo ir iki 100 metrų gylį. Konstrukciniai ypatumai ir konvencinis variklių komplektas (dyzeliai + elektros varikliai) leido laivui išvystyti 19,44 mazgo greitį paviršiuje ir 8,9 mazgo po vandeniu. Pagrindinę laivo ginkluotę sudarė 20 torpedų, iššaunamų iš 12 torpedinių aparatų. „Orzel“ korpusas buvo suvirintas, kaip naujovė panaudotas visų valdymo paviršių hidraulinis privedimas. Laivo statybą dalinai finansavo Jūrinė ir Kolonijinė lyga bei Povandeninės Lodzės Fondas iš aukų, surinktų iš Lenkijos darbininkų. 1939 metų vasario 2 laivas oficialiai įtrauktas tarnybon Kariniame Laivyne. Povandeninių Laivų diviziono sudėtyje „Orzel“ dalyvavo pradiniame pakrantės gynybos etape, vėliau buvo internuotas Estijos sostinėje, bet iš ten paspruko. Neturėdama žemėlapių, įgula iki spalio 7 patruliavo Baltijoje. Vėliau per Zundo sąsiaurį prasiveržė į Didžiąją Britaniją. Veikdamas iš britų bazių, patruliuojant šiaurės jūroje 8 balandžio paskandino transportą „Rio de Janeiro“ , kuris vežė vokiečių armijos dalinius pagal operaciją „Weserubung“ – „Orzel“ perduota informacija buvo vienu iš pirmųjų signalų apie Vokietijos invaziją į Norvegiją. Dėl iki šiol neišaiškintų priežasčių ORP „Orzel“ žuvo kartu su įgula 1940 metų gegužės – birželio sandūroje patruliavimo Šiaurės jūroje metu. Laivo liekanos iki šiol nesurastos.

Sudėtingas, didelis, gerai detalizuotas ir suprojektuotas modelis, skirtas vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Yra du antstato variantai su 1939 ir 1940 metų žymėjimu, keletas atsarginių detalių.