HMS M.I – Didžiosios Britanijos povandeninis laivas

Kai pirmais I Pasaulinio karo mėnesiais vokiečių U-botų įgulos šventė pergales, britų Admiralitetas priėmė sprendimą statyti naujų ir neįprastų povandeninių laivų serijos Royal Navy reikmėms. Dideli M. I serijos laivai tiems laikams buvo apginkluoti galinga ginkluote. Statant „M“ serijos laivus, buvo panaudota visa patirtis, įgyta „K“ klasės laivų statyboje. Šiuose laivuose atsisakyta garo variklių ir sumontuoti dyzeliniai. Laivai statyti Vikers ir Armstrong – Whitworth laivų statyklose. Viso pastatyti 4 „M“ klasės laivai, bet vienas nebaigtas. Pagrindinę ginkluotę sudarė 305 mm patranka, sumontuota prieš valdymo kabiną (tokios pat patrankos montuotos to meto britų linijiniuose laivuose). Ją galima buvo pasukti labai siaurame sektoriuje nuo ašinės linijos – judėjimo kampas sudarė tik 7 laipsnius. Be šio ginklo laivai dar buvo apginkluoti 4 torpediniais aparatais priekyje. Gale buvo sumontuota viena 76 mm patranka, kuri, laivui neriant, buvo įtraukiama į korpusą. Pirmo laivo kilis padėtas 1917 metų birželio mėnesį, po metų jis atiduotas tarnybon. Vykdyti anksčiau pridavimo ir artilerinės ginkluotės bandymai praėjo sėkmingai ir laivas pripažintas sėkmingu laivyno pirkiniu. Bet jis pradėjo tarnybą jau pačioje karo pabaigoje ir niekada praktiškai nebuvo išbandytas kovinėmis sąlygomis. Pirmais tarnybos mėnesiais „М. I“ plaukiojo Viduržemio ir Juodojoje jūrose. 1920 laivas grįžo į Britaniją ir tarnavo iki 1925 metų lapkričio. Mokymų metu prie Plimuto su juo susidūrė švedų prekybinis laivas „Vidar“ ir „M. I“ nuskendo kartu su visa 69 jūreivių įgula.

Vidutinio sudėtingumo puikiai suprojektuotas, spalvingu kamufliažu dažytas povandeninio laivo modelis, kurį, prižiūrint labiau patyrusiam kolegai, puikiausiai gali susiklijuoti net ir nedidelės patirties modeliuotojas.