Junkers Ju-87R-2 "Stuka" - Vokietijos pikiruojantis bombonešis

Junkers Ju-87 "Stuka" (sutrumpinimas iš vokiško žodžio Sturzkampfflugzeug, reiškiantis pikiruojantį bombonešį) - vokiškas II Pasaulinio karo vieno variklio smingamasis bombonešis su klasikine uodega, apversto žuvėdros sparno konfigūracijos sparno ištisai metalinės konstrukcijos lėktuvas. Ju-87 buvo vienas garsiausių Luftwaffe lėktuvų, jo galios simbolis šalia Me-109. Karo pradžioje (1939-1941) jis tapo Blitzkrieg simboliu, dažnai sukeldamas priešo karių paniką įrengtomis akustinėmis sirenomis (vadinamus jerichono triūbomis), sukeliančius specifinį garsą smingamojo skrydžio metu. Mašinos kūrėjas - Hermannas Pohlmannas, Ju-87 pirmą kartą į orą pakilo 1935 m., po dvejų metų pradėtas gaminti serijiniu būdu. Pilietinio karo metu Ispanijoje, nesusidūręs su rimtu priešu ore, jis galėjo pasirodyti veiksmingas misijose, kurioms buvo sukurtas. Dėl galimybės labai staigiai nardyti, išlaikant palyginti mažą greitį, jis pasiekė labai aukštą bombardavimo efektyvumą. "Stukos' šlovę patvirtino jo veikla Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Kretoje. Tačiau per mūšį už Britaniją lėtieji "Stukos" su stacionaria važiuokle buvo tiesiog iššaudomii RAF lėktuvų ir dėl to buvo deleguoti atakuoti mažiau ginamus taikinius. Rytų fronte Ju-87 pirmiausia atliko artimo palaikymo lėktuvo ir puikaus tankų naikintojo vaidmenį. Hansas Ulrichas Rudelis - Liuftvafės pilotas, apdovanotas daugiausiai apdovanojimų, savo sąskaitoje turėjo 519 sunaikintus tarybinius tankus. Karo metu Ju-87 gamyba buvo daug kartų sustabdyta, tačiau vis paaiškėdavo, kad ją reikia atnaujinti, nes nebuvo kito bombonešio, kuris galėtų jį tinkamai pakeisti. Per karą buvo sukurta keliolika Ju-87 versijų ir modifikacijų. Pirmasis serijinis buvo Ju-87 B (Berta). Juose montuoti dviejų tipų varikliai: 1000 a. g. arba 1200 a. g. galios Jumo 211. Jis tarnavo kaip smingamasis bombonešis. Savo ruožtu Ju-87R (Richard) buvo skirtas atakuoti jūrų taikinius. Jis turėjo didesnį veikimo nuotolį, nei B versija, bet buvo šiek tiek lėtesnis. D (Dora) versija buvo plačiausiai gaminama ir dažniausiai modifikuota. Jie turėjo naują 1420 a. g. arba 1500 a. g. galios  Jumo 211 variklio versijas. Ju-87D turėjo geresnius šarvus, nei jo pirmtakai. Paskutinė didelio masto "Ju 87" versija buvo "Model G" ("Gustav"), atakos lėktuvas ir "tankų naikintojas", kuris į kovinius dalinius pateko 1943 m. Pagrindiniai šios versijos ginklai buvo du 37 mm "Bordkanone" BK 3.7 pabūklai, sumontuoti konteineriuose po sparnu. Ju-87G taip pat turėjo patobulintus šarvus. Per visą karą buvo pagaminta maždaug 5900 vienetų visų Ju-87 versijų.

Sudėtingas, puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas (yra net variklio maketas ir jo tvirtinimo rėmo detalės bei visa variklio orgtechnika) modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams, kurio net supaprastinta versija bus sunkiai "įkandama" mažesnės patirties modeliuotojams dėl gana sudėtingų formų/ Modelis atkuria Šiaurės afrikoje 1941 - 1942 metais kovojusio KG 54 sudėtyje smingamojo bombonešio išvaizdą.