Focke Wulf Ta 152H-1 – vokiškas aukštuminis naikintuvas

Kai sąjungininkai pradėjo naudoti antskrydžiams į Vokietijos teritoriją bombonešius, skrendančius dideliame aukštyje, paaiškėjo, kad Vokietija neturi atitinkamo naikintuvo, galinčio kovoti su bombonešiais tokiuose dideliuose aukščiuose. Žaibiškai buvo nurodyta konstruktorių biurams sukonstruoti tokį lėktuvą. Kadangi naikintuvo reikėjo čia ir dabar, nurodyta modifikuoti jau gaminamus modelius. Taip ir padarė Messerschmitt ir Focke Wulf konstruktoriai. Pirmasis pasiūlė Bf-109 su pailgintu sparnu, kuriam pagamintas naujas ilgesnis centroplanas bei sumontuotas aukštuminis variklis. Focke Wulf pasiūlė naują FW-190 modifikaciją, žymėtą raidėmis B ir C, bet nė viena iš jų nepradėta gaminti serijiniu būdu, ir tik versija D to sulaukė. Bet ir šis variantas ne visiškai atitiko reikalavimus, keliamus aukštuminiam naikintuvui. Ir, tik įsikišus Kurtui Tankui, sukonstruota nauja toli siekianti FW-190D modifikacija. Lyginant su serijiniu D versijos lėktuvu, naujasis gavo naują, pailgintą sparną, kuris perstumtas link priekio, naują – ilgesnę – variklinę liemens dalį, , padidinto ploto kilį. Pakeitimai palietė ir kitus mazgus: važiuoklės įtraukimo mechanizmą, , demontuoti kulkosvaidžiai prieš kabiną, , sumontuota 30 mm patrankėlė, šaudanti per tuščiavidurį sraigto veleną, įrengta hermetiška kabina. Dėl visiškai kitos konstrukcijos lėktuvui suteiktas naujas žymėjimas, kildinamas nuo pagrindinio konstruktoriaus – Ta-152. Nežiūrint į kiek suprastėjusias skrydžio charakteristikas, Ta-152 tapo puikiu aukštuminiu naikintuvu, bet pradėtas gaminti serijiniu būdu per vėlai ir per mažais kiekiais, kad bent kiek įtakotų karo baigtį.

Sudėtingas, puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas modelis tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Bet, nedarant kabinos įrangos, darant nepermatomą kabinos gaubtą ir įtrauktą važiuoklę ir dirbant labiau patyrusio kolegos priežiūroje, šį modelį puikiausiai gali suklijuoti net ir pažengę pradedantieji modeliuotojai.