LVG C.VI - Vokietijos/ Lenkijos/ Lietuvos lengvasis bombonešis - žvalgybinis lėktuvas

1917 metų antroje pusėje šveicarų konstruktorius inž. Franzas Schneideris, dirbdamas Vokietijos aviacijos gamykloje Luft-Verkehrs-Gesellschaft Berlyne, sukūrė naują daugiatikslį lėktuvą LVG C.VI, kurį projektuojant jis rėmėsi savo ankstesniais tokio tipo aparatais, gamintais toje pat LVG gamykloje, o ypač 1914 m. eksperimentiniu lėktuvu LVG E.I ir 1915 m. dviviečiu žvalgybiniu lėktuvu bei lengvaisiais bombonešiais: LVG C.II, 1916 m. LVG C.IV ir 1917 m. LVG C.V . Naujai sukurtas lėktuvas buvo biplanas, panašus į ankstesnį, tačiau buvo labiau aerodinamiškas. Jis skyrėsi matmenimis, buvo lengvesnis ir pavaldesnis, ekonomiškesnis. LVG C.VI fiuzeliažas - medinis rėmas, apskrito pjūvio priekyje ir stačiakampio viduryje, siaurėjantis į galą. Priekinėje fiuzeliažo dalyje buvo skysčiu aušinamas eilinis variklis. Viršutinė variklio dalis išsikišo virš liemens kontūro. Už variklio buvo dvi atviros kabinos: pirmoji – piloto, iš priekio apsaugota mažu vėjosaugiu, antroji – žvalgo. Užpakalinėje fiuzeliažo dalyje sumontuotos klasikinės elipsės formos uodegos plokštumos, susidedančios iš stabilizatorių, kilio ir vairų. Korpusas iš priekio, prie variklio, buvo dengtas aliuminio skarda, toliau – fanera. Sparnai lonžeroniniai, medinės konstrukcijos, stačiakampio formos, dengti drobe. Jie buvo šiek tiek suapvalinti galuose. Eleronai tik viršutiniame sparne, kurio priekinėje dalyje taip pat buvo sumontuotas kuro bakas, o už jo viduryje – variklio aušinimo skysčio radiatorius. LVG C.VI lėktuvas pirmą kartą skrido 1918 m. pradžioje, o pasibaigus bandymams buvo pradėta serijinė gamyba. Šiuos lėktuvus vokiečiai sėkmingai nukreipė į Pirmojo Pasaulinio karo Vakarų fronto karo veiksmus. Net ir pasibaigus karui jie buvo naudojami kelių šalių aviacijoje. Iš viso buvo pagaminta apie 100 LVG C.VI lėktuvų. Lietuvos Karo Aviacija naudojo iš viso 22 vnt. LVG C.VI. Dalis jų buvo įsigyta iš Vokietijos Karinių Oro pajėgų, atimta iš bermontininkų bei pagaminta savo pajėgomis Karo Aviacijos dirbtuvėse (6 vnt.). Du iš pastarųjų buvo eksploatuojami iki pat tarybinės okupacijos 1940 m. LVG C VI. buvo daugiausiai Nepriklausomybės kovose naudotas Lietuvos Karo Aviacijos lėktuvas. Kovose su bolševikais šis orlaivis buvo daugiausiai naudojamas dėl to, kad nebuvo kitokių, kovose su lenkais - todėl, kad tai buvo greičiausias (170 km/h) ir daugiausia bombų (120 kg) paimantis lėktuvas, be to, tiek vieni tiek kiti agresoriai savo karinių dalinių apsaugai iš oro beveik nenaudojo naikintuvų. Nepriklausomybės kovose dalyvavo trylika LVG C.VI lėktuvų (Nr. 9001, 9005, 9006, 9088, 9090, 9092, 7626, 8942, 5001, 5003, 11100, 11102, 12017). Iki 1929 metų tai buvo pats geriausias žvalgybinis Lietuvos karo aviacijos lėktuvas. Nuo 1929 metų iki tarybinės okupacijos šio tipo lėktuvai buvo naudojami ryšiams, lavinimuisi ir oro taikinių vilkimui. Per visą lėktuvų naudojimo laikotarpį neįvyko nei viena mirtina avarija. Vienintelis lakūnas, kuris žuvo skrisdamas šiuo lėktuvu – Juozas Kumpis – žuvo karo veiksmų metu, nuo priešo kulkų. 

Vidutinio sudėtingumo gerai suprojektuotas ir puikiai detalizuotas, spalvingas lėktuvo modelis bet kokios patirties modeliuotojams. Tik mažos patirties ir pažengusiems pradedantiesiems rekomenduojama dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Modelyje puikiai atkurta kabinų įranga, variklis, ginkluotė, važiuoklė, išorinės detalės. Modelis atkuria Torunės Oro žvalgų karininkų mokyklos 1921 metais naudotą lėktuvą (serijinis numeris 550/18). Spalvų atsargos nėra, o ir nelabai ji padėtų prie šio kamufliažo. Grafinė instrukcija ne per didžiausia, bet informatyvi ir gerai skaitoma, tekstinė nedidelė ir tik papildomos pastabos prie brėžinių informacijos. Pasirėmus internete randama informacija ir pasinaudojus kompiuterinėmis apiforminimo programomis, šį modelį galima persidažyti į vieną iš lietuviškų ir jį susiklijuoti