Sopwith 1 1/2 "Strutter" - Didžiosios Britanijos/ Rusijos daugiatikslis lėktuvas

Sopwith 1½ Strutter – Pirmojo pasaulinio karo metu Jungtinėje Karalystėje sukurtas vienvietis arba dvivietis daugiafunkcinis biplanas - pusantrasparnis. Šis orlaivis buvo pirmasis britų sukurtas dvivietis naikintuvas su traukiančiu propeleriu ir pirmasis britų orlaivis, ginkluotas su propeleriu sinchronizuotu kulkosvaidžiu. Pavadinimą 1 1⁄2 "Strutter“ jis gavo dėl skirtingo viršutinį sparną su fiuzeliažu jungusių spyrių ilgio. Orlaivis buvo gaminamas Jungtinėje Karalystėje, licencinės kopijos – Prancūzijoje, Rusijos imperijoje, Japonijoje. Orlaivius dideliais kiekiais naudojo Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, JAV, Rusijos karinės oro pajėgos, pavienius egzempliorius – ir kitos šalys. Sopwith 1 1⁄2 "Strutter" buvo pirmasis orlaivis, kurį įgijo Lietuvos karinės oro pajėgos.  Lietuvos Karo Aviacija turėjo vienintelį Sopwith 1 1⁄2 "Strutter“ (Nr. A/1527) – buvusį bolševikų lėktuvą, mūšio dėl Alytaus metu, kurui pasibaigus, nusileidusį Lietuvos Kariuomenės kontroliuojamoje teritorijoje prie Jiezno ir paimtą kaip karo grobis 1919 m. vasario 5 d. arba vasario 14 d. Atgabentas į Kauną, Aviacijos dalį, lėktuvas pustrečių metų gulėjo nenaudojamas dirižablio angare. To priežastis, anot J. Pyragiaus – tai, kad išardant ir rengiant transportavimui nuo nusileidimo vietos, orlaivis buvo apgadintas. Kita, ir labiau tikėtina, priežastis yra tai, kad 1919 m. Lietuvos Kariuomenės Aviacijos dalies samdiniai vokiečių lakūnai nemokėjo ir neturėjo noro skraidyti su pasenusiu angliškos konstrukcijos lėktuvu, ir todėl su juo nemokė skraidyti ir lietuvių lakūnų. „Struteriu“ pirmasis skrido buvęs caro kariuomenės kursantas, 1917 m. išmokęs skraidyti Anglijoje, karo lakūnas vyr. ltn. P. Hiksa. Lietuvos Kariuomenei atitekęs Sopwith 1 1⁄2 "Strutter“ buvo varomas silpnesnio, 120 AG (89 kW) galios "Rhone" variklio. Orlaivyje taip pat nebuvo numatyta vietos priekinio kulkosvaidžio tvrtinimui. Žvalgo kulkosvaidį, jei toks buvo, pasiėmė pasitraukdami bolševikų lakūnai. Šis orlaivis buvo iš A1511-A1560 serijos, 1916–1917 m. pastatytos „Westland Aircraft Works“, Juvilyje (angl. Yeovil), Anglijoje ir, kaip vienas ankstyvesnių pavyzdžių, greičiausiai buvo pagamintas be piloto kulkosvaidžio sinchronizatoriaus ir su silpnesniu varikliu. Sopwith 1½ "Strutter“ buvo sumontuotas ir perdažytas 1921 m. liepos mėnesį. Orlaivis buvo nudažytas šviesiai ruda spalva. Abipus posūkio vairo ir viršutinio sparno galuose buvo nupiešti balti Vyčio kryžiai. Išbandytas lėktuvas buvo pripažintas tinkamu, tačiau vėl padėtas atsargon ir naudojamas tik retkarčiais, nes jo rotacinis variklis pasižymėjo trumpu tarpremontiniu resursu. Daugiau tokių variklių ir atsarginių dalių Kaune nebuvo, todėl jį intensyviai eksploatuoti, remontuoti ir užsakinėti užsienyje atsargines dalis būtų buvę neracionalu. Be to, trečiojo dešimtmečio pradžioje ši 1915 m. konstrukcija jau buvo ir techniškai, ir moraliai pasenusi. 1928 m. rugsėjo 21 d. Kaune lankėsi Latvijos karo aviacijos delegacija, kurioje buvo pulkininkas, vėliau - generolas, Jānis Indāns, Latvijos karo atašė Lietuvoje, o nepriklausomybės kovų metu – lakūnas, skraidęs Sopwith "Strutter“. Jis paprašė leidimo paskraidyti Karo aviacijos angare laikytu, 4-ąjai eskadrilei priskirtu, tačiau keletą metų nenaudotu Sopwith "Strutter“. Lietuvos kariškiams sutikus, orlaivis buvo išridentas iš angaro, apžiūrėtas ir parengtas skrydžiui. Prieš perduodamas lėktuvą svečiui, 4-osios eskadrilės vadas Leonardas Peseckas pats nusprendė jį išbandyti ore. Kartu skrido ir žvalgas leitenantas Kazys Šimkus. Po pusės valandos skrydžio 500 m aukštyje, leidžiantis Kauno aerodrome užsidegė lėktuvo variklis. Pilotai neturėjo parašiutų. Pilotai sugebėjo išlipti ant degančio lėktuvo sparnų ir juos balansuodami priartėti prie aerodromo. Anot L. Pesecko, tik pasiekus aerodromą sprogo kuro bakas, anot K. Šimkaus – lėktuvas sparnu užkabino Kauno tvirtovės forto pylimą ir abu lakūnai nukrito nuo jo sparno. Abu lakūnai nukrito ant žemės iš nedideliame aukštyje apie 100 km/h greičiu skridusio lėktuvo ir atsipirko vidutinio sunkumo sužeidimais. Lėktuvas sudužo. Manoma, kad avarijos priežastimi tapo lėktuvo valdymo ypatybės - variklis buvo be karbiuratoriaus ir variklio trauka tūpimo metu buvo reguliuojama išjungiant ir įjungiant variklį. Šį procesą sudarė dvi dalys - magnetų išjungimas ir kuro krano uždarymas. Tikėtina, kad L. Peseckas, išjungęs magnetus, neišjungė kuro padavimo. Iš pilnos kuro padavimo magistralės išsiliejęs benzinas aptaškė įkaitusias variklio skyriaus sieneles ir užsidegė.

Vidutinio sudėtingumo puikiai suprojektuotas ir gerai detalizuotas gana spalvingas lėktuvo modelis bet kokios patirties modeliuotojams. Tačiau pažengusiems pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams jį klijuoti rekomenduojame tik labiau patyrusio kolegos priežiūroje, o supaprastinti nelabai ką išeis - lėktuvo kabinos ir variklis yra gana atviri, todėl nori - nenori teks juos padaryti. Tačiau šie mazgai nėra per daug sudėtingi, o jų surinkimas puikiai pavaizduotas grafinėje instrukcijoje. Modelis atkuria Rusijos 3 Aviacijos Bendrijos 5 - os Rytų fronto armijos Bolševikinės Rusijos oro pajėgų lėktuvą, kuriuo 1920 metais kautasi iš Irkutsko Inokentjevskaja stoties aerodromo.