Dornier Do-17Z-1 - Vokietijos bombonešis

1932 metais vokiečių firma Dornier paruošė žvalgo – bombonešio projektą. Oficialiai jis dėl ginkluotės gamybos kamufliavimo buvo pristatomas kaip greitasis ryšių ir pašto lėktuvas. Toje vietoje, kur turėjo būti įrengta bombų kamera, buvo sumontuota šiokia – tokia keleivių kabina, patekimas į kurią reikalavo gero sportinio pasiruošimo ir lankstumo. Dėl labai plono liemens lėktuvas buvo pravardžiuojamas „skraidančiu pieštuku“. Kai į valdžią atėjo Hitlerio partija ir buvo nebepaisoma ginkluotės gamybos apribojimų, darbai prie šio lėktuvo labai paspartėjo. Pirmieji Do-17 egzemplioriai buvo paruošti 1936 / 1937 žiemą, o 1937 viena eskadrilė buvo pasiųsta į Ispaniją Legiono „Condor“ sudėtyje. Tai buvo žvalgybiniai lėktuvai, vėliau pasiųsti ir bombonešiai. Jie veikė beveik nebaudžiami, nes respublikonų naikintuvai buvo per lėti, tik vėliau gauti tarybiniai I-16 šiek tiek apmaldė šių bombonešių veikimą. 1937 metų liepą Ciuriche vykusiame Tarptautiniame Karinių lėktuvų salone Do-17 tapo pagrindine sensacija ir kėlė daugiausiai susidomėjimo iš visų parodoje dalyvavusių bombonešių. 1938 metais, remiantis Ispanijos patirtimi, lėktuvui sukonstruota nauja kabina, iš kurios pagerėjo apšaudymo kampai, o ginkluotė buvo sustiprinta. Masinėje gamyboje ši versija žymėta Do-17Z. 1939 metų rugsėjo kampanijoje Lenkijoje vokiečiai panaudojo apie 540 Do-17 žvalgybinės ir bombonešio versijos lėktuvų Dornier Do-17. Dėl didelio greičio ir Lenkijoje Do-17 veikė beveik be pasipriešinimo. 1940 metais Do-17Z gamyboje pakeitė nauji lėktuvai – Do-217. Do-17 dalyvavo Prancūzijos kampanijoje, Norvegijos užpuolime, Mūšyje už Angliją ir Balkanų kampanijoje. Modelis, kurį galima suklijuoti iš leidinio, vaizduoja 76 Bombonešių pulko 1 grupės 1 Eskadrilės lėktuvą Do-17Z-1, besibazuojantį Beauvais-Tille aerodrome  Prancūzijoje 1940 rugsėjo mėnesį. .

Nemažas, sudėtingas, puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Puikiai detalizuota kabinos įranga, varikliai, važiuoklė ir jos nišos, ginkluotė, išorės detalės. Valdymo plokštumos tik atskirtos nuo pagrindinių plokštumų, kur reikia, panaudota dvipusė spauda, spalvų atsarga minimali (ir tik žalia), bet jos galima "susikombinuoti" iš kitos detalių pusės paklijavimo plotų. Net ir versiją be kabinos įrangos, su nepermatomu kabinos gaubtu, įtraukta važiuokle, supaprastintais variklių maketais mažesnės patirties modeliuotojams bus per sudėtinga.