MiG-3 - TSRS naikintuvas
Leidėjas/ Gamintojas: "Oriol - Paper Modeling". Ukraina
Mastelis: 1 : 33
Lapų skaičius: 10 x A4
Lapų su detalėmis skaičius: 5
Surinkimo brėžinių skaičius: 70
Sudėtingumas: bet kokios patirties modeliuotojams.
Modelio matmenys: 250 mm x 309 mm x 106 mm
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
MiG-3 (rus. МиГ-3) buvo Tarybų Sąjungos II pasaulinio karo naikintuvas. Tai buvo tolimesnė MiG-1 versija, kurioje buvo sumažintos lėktuvo valdymo problemos. Nors šios problemos niekada nebuvo galutinai išspręstos, šis modelis buvo laikomas pasisekusiu. MiG-1 buvo sukonstruotas kaip didelio aukščio naikintuvas, o MiG-3 šioje srityje pastarąjį net pranoko. Vis dėlto daugiausia kovų prieš vokiečių naikintuvus vyko labai žemai, o tokiems aukščiams MiG-3 buvo ne itin pritaikytas. Buvo bandyta šį lėktuvą panaudoti kaip žemės atakos naikintuvą, tačiau greitai tokio panaudojimo buvo atsisakyta. MiG-3 gamybos pabaigą nulėmė AM-35 variklio gamybos nutraukimas (kad Aleksandras Mikulinas galėtų daugiau dėmesio skirti AM-38 varikliui, naudotam Il-2 gamyboje). Buvo bandymų naikintuve naudoti specialiai MiG-3 sukurtą AM-37 variklį. Ši modifikacija buvo pavadinta MiG-7, bet netrukus nutraukus ir šio variklio gamybą, projektas sustojo. Nuo 1942 pavasario MiG-3 buvo perkelti iš fronto dalinių į priešlėktuvinės gynybos eskadriles, ir kai kuriose iš jų šiuos lėktuvus naudojo net iki pat karo pabaigos. Paskutinis bandymas buvo panaudoti ASh-82 radialinį variklį, tą patį variklį, kurį naudojo La-5 naikintuvuose, pakeitusiuose LaGG-3 naikintuvus. Pastarieji prototipai buvo pavadintiI-210 bei I-211, ir rezultatas buvo tiek sėkmingas, kad buvo nuspręsta modelį pradėti masiškai gaminti MiG-9 pavadinimu (nepainioti su vėlesniu reaktyviniu MiG-9). Tačiau La-5 jau buvo pradėtas gaminti, ir I-211 negalėjo pasiūlyti nieko geresnio už La-5. Viso karo metu Mikojanas ir Gurevičius tobulino MiG-3 laikydamiesi didelių aukščių lėktuvo klasės standartų, tad sukūrė žymiai didesnius ir galingesnius prototipus nuo I-220 iki I-225 (kai kurie šaltiniai klaidingai priskiria MiG-7 vienam iš šių prototipų). Nors šie modeliai buvo daug žadantys, oro mūšiai virš Vokietijos pademonstravo, kad propelerinių lėktuvų era pamažu gęsta, todėl serijinė gamyba nebuvo pradėta.
Vidutinio sudėtingumo puikiai suprojektuotas ir maksimaliai detalizuotas modelis su pilna sparno ir uodegos plokštumų mechanizacija, labai patraukliu kamufliažu. Jis labai puikiai tiks patyrusiems bei vidutinės patirties modeliuotojams. Tačiau jis nėra per sudėtingas ir pažengusiems pradedantiesiems bei mažos patirties modeliuotojams, bet jiems rekomenduojame modelį klijuoti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir daryti jį be kabinos vidaus interjero, sparno mechanizacijos ir su įtraukta važiuokle. Dalis detalių spausdinta dvipuse spauda, duota nemaža spalvų atsarga – net kamufliažo