LaGG-3 – TSRS naikintuvas

Lėktuvo gamyba prasidėjo nelabai sklandžiai, nes lėktuvas ir jo brėžiniai dar tebebuvo „žali“, neparuošti serijinei gamybai. Serijinę gamybą pradėti nesisekė. Kai tik serijiniai lėktuvai pradėjo pasiekti dalinius, iš ten pasipylė reikalavimai sustiprinti ginkluotę ir padidinti kuro bakų talpą. Kuro bakų talpos padidinimas leido padidinti skrydžio nuotolį nuo 660 iki 1000 km. Lėktuve sumontuoti automatiniai priešsparniai, bet serijoje jie nebuvo montuojami. Gamyklos, pagaminusios apie 100 LaGG-1, pradėjo gaminti jo variantą LaGG-3. Visi lakūnų pageidavimai buvo palaipsniui pildomi, bet naikintuvas sunkėjo ir jo skrydžio charakteristikos blogėjo. Be to, žieminis kamufliažas – pasišiaušęs, nelygus kalkių skiedinio paviršius – blogino lėktuvo aerodinamiką. Tačiau LaGG konstrukcijos gyvybingumas buvo išskirtinis ir šie naikintuvai karo pradžioje buvo vienu iš pagrindinių fronto naikintuvų. 1941 – 1943 metais gamyklos pagamino daugiau kaip 6500 LaGG naikintuvų. Vėlesnės jo modifikacijos turėjo įtraukiamą galinį ratuką ir galimybę prisikabinti numetamą papildomą kuro baką. Lėktuvas buvo ginkluotas per sraigto veleną šaudančia 20 mm patrankėle, 2x 12,7 mm kulkosvaidžiais, po sparnu galėjo būti pakabinami nevaldomi raketiniai sviediniai arba mažo kalibro bombos.

Leidinys komplektuojamas plono permatomo plastiko gabalėliu, kuris skirtas kabinos gaubto įstiklinimui. Iš leidinio galima pasidaryti vieno iš dviejų naikintuvų LaGG-3 modelį: žieminiu kamufliažu dažyto arba 141 NAP lakūno Leonido Galčenkos naikintuvą. Vidutinio sudėtingumo gerai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas naikintuvo modelis, kurį susiklijuos bet kokios patirties modeliuotojas. Tik pažengusiems pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams rekomenduojama dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir daryti modelį skrydžio fazėje (be kabinos interjero, su nepermatomu kabinos gaubtu, įtraukta važiuokle) ir tai neturėtų būti vienas iš pirmųjų sudėtingesnių modelių Jūsų modeliuotojo karjeroje.