Polikarpov I-16 – naikintuvas

1932 metų pabaigoje N. Polikarpovas su konstruktorių grupe pradėjo savo iniciatyva konstruoti naikintuvą – monoplaną I-16 su įtraukiama važiuokle, kurio greitis turėjo būti didesnis už 400 km/h. Lėktuvas turėjo būti minimalių matmenų ir su uždara kabina. 1933 gruodžio 30 V. Čkalovas atliko pirmą skrydį naujuoju naikintuvu su M-22 varikliu. 1934 vasario mėnesį prasidėjo valstybiniai bandymai, pilotai pabrėžė išskirtines lėktuvo skrydžio savybes ir manevringumą. Tuo pačiu pažymėjo, kad lėktuvas neatleidžia pilotavimo klaidų. Iš paprasto suktuko I-16 buvo labai lengvai išvedamas, o iš suktuko aukštyn ratais momentaliai išeidavo pats. Naikintuvas su varikliu M-25 parodė puikius tiems laikams skrydžio duomenis: maksimalus greitis prie žemės siekė 395 km/h, 4000 m aukštyje – 455 km/h. Nuo 1934 pabaigos pradėtas I-16 paruošimas serijinei gamybai gamykloje Nr. 21. Gorkio mieste. Kadangi tai buvo ketvirtas čia gamintas lėktuvas, jis gavo žymėjimą I-16 Tipas 4. Gorkio gamykla tapo pagrindiniu šio lėktuvo gamybos centru – čia pagaminti 8495 egzemplioriai, gamykloje Nr. 39. Maskvoje pagaminti 58, o Nr. 153. Novosibirske – 897 vienetai. Viena iš masiškiausių serijų tapo I-16 Tipas 5, pradėtas gaminti 1935 metais. Jis buvo ginkluotas dviem kulkosvaidžiais ŠKAS centroplane, o maksimalus greitis siekė 454 km/h. 1936 metais pagaminta patrankinė Tipo 5 modifikacija – Tipas 12 ir tais pačiais metais sukurta dvivietė mokomoji versija UTI-2. 1937 metais pradėta gaminti I-16 Tipas 6 versija, kurioje, atsižvelgiant į lakūnų pageidavimus, konstruktoriai padarė kabiną atvirą su priekyje įtaisytu vėjosaugiu, kuri išliko visose tolimesnėse modifikacijose. Tais pačiais metais pradėtas gaminti I-16 Tipas 10 su 750 a. g. galios varikliu M-25V. Lėktuvo konstrukcija buvo sustiprinta, sumontuoti tūpimo skydeliai, pirmą kartą panaudoti serijiniuose TSRS naikintuvuose. Papildomai sumontuoti dar du „ŠKAS“ virš variklio. Kovinį krikštą I-16 gavo 1936 Ispanijos danguje. Iš viso ten buvo pasiųsta 455 I-16 5, 10 ir UTI-4 tipų naikintuvai. Be to, Ispanijos gamyklose iki 1939 sausio 1 dienos buvo pagaminti 7 I-16 ir 2 UTI-4 lėktuvai. Oro mūšiuose prieš pučistų naikintuvus Heinkel He-51 ir „FIAT CR-32“ I-16 turėjo visišką persvarą. Kai 1937 vasarį Ispanijos danguje pasirodė pirmieji serijiniai Bf-109B-1, o truputį vėliau – Bf-109C, kurie buvo lygiaverčiai I-16. Tačiau prasidėjęs 1941 birželio 22 TSRS ir Vokietijos karas parodė, kad naujosios Bf-109E modifikacijos „meseršmitai“ su pasenusiu I-16 susidoroja labai lengvai. Todėl I-16 karo pradžioje patyrė didžiulių nuostolių.

Iš leidinio galima pasidaryti vieną iš dviejų Ispanijos respublikonų KOP lėktuvų: Tipas 5, kuriuo 1936 metais kovėsi 1 „Moskas“ eskadrilės vadas vyr. leitenantas Sergejus Tarchovas, kitas – tipas6 naikintuvas su bortiniu numeriu CM-23, kuriuo kovėsi pilotas Frenkas Tinkeris. Modelis nėra sudėtingas, todėl šiek tiek supaprastintą versiją skrydžio fazėje gali pasidaryti net ir pažengę pradedantieji ir mažos patirties modeliuotojai, dirbantys labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Modelyje puikiai detalizuotas kabinos interjeras, važiuoklė, pusėtinai – variklis. Yra galimybė pasirinkti paprastesnę arba sudėtingesnę modelio versiją.