UT-1 – mokomasis treniruočių lėktuvas

UT-1 (AIR-14) – nedidelių išmatavimų (sparno plotas siekė tik 8,3 kv. m.)mokomasis treniruočių vienvietis pilotažinis žemasparnis monoplanas su atvira kabina. Lėktuvas buvo kuriamas kaip pereinamasis nuo dviviečio greitaeigio monoplano ir kaip treniruočių lėktuvas būsimiems naikintuvų pilotams. Valstybiniai lėktuvo su 100 a. g. galios varikliu M-11 bandymai vyko 1936 metais. KOP MTI ataskaitoje pažymėtas puikus lėktuvo manevringumas, geras figūrų atlikimas ir aptarnavimo paprastumas. Bet lėktuvas griežtai reagavo į pilotavimo klaidas, kas darė jį artimą pagal charakteristikas naikintuvui I-16. Serijinė UT-1 gamyba pradėta 1936 rudenį dviejose gamyklose, viena iš kurių iki tol lėktuvų visai negamino. Todėl iš pradžių ten kilo šiokie – tokie sunkumai, pagrindinis iš kurių buvo tai, kad ne iš karto pavyko organizuoti liemens fermų suvirinimo ir variklių montavimo darbus – trukdė deformacijos, kylančios dėl suvirinimo. Po truputį darbininkai ir gamyklos inžinieriai surado savus suvirinimo būdus (kartais net be bandomosios gamyklos pagalbos) ir viskas pradėjo eiti sklandžiai. 1937 – 1940 metais pagaminti 1241 šios markės lėktuvas. UT-1 buvo pagerinti 8 tarptautiniai greičio, kilimo aukščio ir skrydžio nuotolio rekordai. 1939 metais UT-1 motorėmas pailgintas 260 mm, lėktuvo centruotė pasidarė labiau priekinė. Todėl pagerėjo išilginis lėktuvo stabilumas ir palengvėjo pilotavimas. Tuo pačiu metu variklio grupė buvo pritaikyta skrydžiui aukštyn ratais. Išskirtinės pilotažinės – akrobatinės lėktuvo savybės leido šiems lėktuvams išlikti aviacijos mokyklose iki XX amžiaus penkiasdešimtųjų metų ir jie buvo aukštai vertinami lakūnų- aukštojo pilotažo meistrų.

Nelabai sudėtingas, gerai detalizuotas, gerai suprojektuotas mažytis modelis bet kokios patirties modeliuotojui. Dirbant labiau patyrusio kolegos priežiūroje, šį modelį gali suklijuoti ir pažengęs pradedantysis bei mažos patirties modeliuotojas.