„I – 250“ („MiG - 13“) – TSRS hibridinis naikintuvas

I-250 prototipas 1945 m. pristatytas gamykliniams bandymams. Šiam prototipui buvo naudojamas kombinuoto tipo VK-107A 1 650 a. g. su reaktyviniu greitintuvu VRDK variklis, kurį sukūrė konstruktorius K. Cholščelnikovas. Sumontuotas 3,1 m skersmens trijų menčių AV-10P-60 sraigtas. Pirmas MiG-13 prototipo skrydis – 1945 m. kovo 3 d. Tęsiant bandymus, kovo 5 d. naikintuvas sudužo. Žuvo lakūnas-bandytojas A. Dejevas Katastrofos priežastis – dėl perkrovų subyrėjęs stabilizatorius. Avarija įvyko nedideliame aukštyje, pilotas sugebėjo iššokti iš nevaldomo aparato, tačiau žuvo, nespėjus išsiskleisti parašiutui. Sekančiame variante ankstesnės klaidos buvo ištaisytos. Sutvirtinti stabilizatoriai ir padidintas kilio plotas. Naujasis MiG-13 variantas išvystė 825 km/h greitį, 100-150 km/h lenkdamas tų metų naikintuvus. Kombinuotas variklis leido naikintuvui pakilti nuo 400 m ilgio pakilimo tako. 1946 m. buvo pagaminti pirmieji aštuoni I-250 naikintuvai. Jiems turėjo būti suteiktas pavadinimas MiG-13, jei juos būtų ėmę naudoti kariuomenėje. A. Mikojanas bandė įsiūlyti šiuos naikintuvus Karinio jūrų laivyno aviacijai. Pirmoje serijoje buvo planuota pagaminti 50 šių naikintuvų. Iš tikrųjų naikintuvų MiG-13 pagamino tik 12. Pasibaigus karui ir atsiradus naujesnėms pažangesnėms technologijoms, taip pat atsižvelgus, jog buvo pagaminti reaktyviniai MiG-9 ir JAK-15 naikintuvai, 1948 m. MiG-13 buvo baigti eksploatuoti.

Paprastas, nedidelis, bet gerai detalizuotas ir puikiai suprojektuotas modelis bet kokios patirties modeliuotojams, bet pradedančiam modeliuotojui jį klijuoti rekomenduojame labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir tai neturi būti vienas iš pirmųjų sudėtingesnių modelių.