Polikarpov I-5 – naikintuvas

Šios mašinos, gavusios žymėjimą I-5, istorija prasidėjo 1927 metų vasarą, kai Polikarpovas suprojektavo parengiamąjį naikintuvo su anglišku varikliu Bristol „Jupiter“ – vienu iš geriausių pagal lyginamąją galią tais laikais – projektą. Šis variklis leido lėktuvui padidinti manevringumą ir kopimo greitį. Techninė „Aviatresto“ taryba pasiūlė Polikarpovui pasiūlyti naująjį naikintuvą įtraukti į bandomosios statybos planą ir kreiptis į KOP su prašymu parengti jam taktinius – techninius reikalavimus. I-5 konsultacijos turėjo baigtis 1929 lapkritį, o 1930 rugsėjį lėktuvą reikėjo perduoti bandymams. Rikiuotės pilotai greitai įvertino teigiamas I-5 savybes. Buvo pažymima, kad kilimas ir tūpimas paprasti, lėktuvas gali startuoti iš nedidelių aikštelių, yra manevringas, pastovus skrydyje su veikiančiu varikliu ir sklendžiant, lengvai valdomas, neblogos pikiravimo savybės. I-5 priekaištų neturėjo ir antžeminės tarnybos – priėjimas prie pagrindinių mazgų buvo labai paprastas. Bet buvo rasta ir trūkumų, kurių daugiausia buvo variklio – sraigto srityje: žvakės neatlaikė ilgo darbo, jų laidus dažnai užpildavo tepalas, išmetimo dujos prasiskverbia į lakūno kabiną, netinkamoje vietoje įtaisytas kuro siurblys. Bet lėktuvas buvo pripažintas labai geru ir tinkamu tarnybai KOP ir gamintas serijiniu būdu ir tapo pirmuoju masiškai gamintu tarybinės konstrukcijos naikintuvu. Su juo mokėsi dauguma to meto žymių lakūnų, šiais naikintuvais kovėsi lakūnai Ispanijos Pilietiniame kare respublikonų pusėje.

Nesudėtingas, gerai suprojektuotas ir gana gerai detalizuotas naikintuvo modelis bet kokios patirties modeliuotojams. Tik pažengusiems pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams rekomenduojama šį modelį klijuoti labiau patyrusio modeliuotojo priežiūroje ir supaprastintą versiją – nedarant pilno variklio maketo ir supaprastinant kabinos įrangą. Modelis vaizduoja vieną iš TSRS KOP naudotų naikintuvų.