Supermarine „Spitfire“ Mk. Vb - naikintuvas

1925 metais „Supermarine“ firmos konstruktorius Redžinaldas J. Mitčelas pradėjo projektuoti naujus lėktuvus Šneiderio Taurės lenktynėms. Taip sukonstruoti hidrolėktuvai S5, S6 ir S6B, kurie nugalėjo 1927, 1929 ir 1931 metų lenktynėse, o S6B net pasiekė pasaulio greičio rekordą – 655,8 km/h. Netrukus šis lėktuvas tapo pagrindu, ant kurio buvo projektuojamas naujas RAF naikintuvas. 1935 metų kovo 26 į orą pakilo pirmas prototipas, po metų jis pademonstruotas viešai. Lėktuvas pasižymėjo idealia aerodinamika, apjungė greitį su neįtikėtinu manevringumu. Dėl galingos 8 kulkosvaidžių ginkluotės buvo pramintas „Spjaudančiu liepsną“ – „Spitfire“. 1936 liepą Aviacijos Ministerija užsakė pirmuosius 310 šio tipo lėktuvų, 1937 – dar 200. 1937 birželį mirė naikintuvo konstruktorius ir jo darbus perėmė Džozefas Smitas. Mūšio už Angliją metu jau 19 divizionų buvo ginkluoti „Spitfire“ Mk. IA. Visą karą lėktuvas buvo modifikuojamas ir tobulinamas, vos ne dvigubai išaugo variklio galia. Viso pagaminta 20 351 visų versijų „Spitfire“ ir 2 408 jūrinės versijos „Seafire“ naikintuvų. Versija Mk. V RAF divizionuose atsirado 1941 vasario mėnesį ir nuo pirmų mūšių parodė, kad yra lygiavertis priešininkas vokiečių lėktuvams iki tol, kol virš mūšių laukų pasirodė FW-190A-1 ir Bf-109G. Šios versijos naikintuvų pagaminta 3923 vnt. Supermarine ir Westland gamyklose. Vidutinio sudėtingumo modelis vaizduoja lenkų piloto Jano Zumbzcho, kovojusio RAF sudėtyje suformuotame 303 Naikintuvų divizione ir vėliau jam vadovavusio, lėktuvą. Karo metu šis pilotas numušė 12 ½ , tikėtinai numušė dar 5 ir 1 smarkiai apgadino priešo lėktuvus. Pats buvo taip pat pamuštas, bet išsigelbėjo.

Modelis skirtas vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams, bet, prižiūrint labiau patyrusiam kolegai, jį gali suklijuoti ir mažos patirties bei pažengę pradedantieji modeliuotojai, bet jiems patartina modelį daryti be kabinos įrangos ir su įtraukta važiuokle.