PZL P.11c – tarpukario ir II Pasaulinio karo naikintuvas

PZL P.11a (vadinamasis „vienuoliktukas“) – lenkiškas vieno variklio metalinės konstrukcijos naikintuvas su Pułavskio sparnu, klasikinėmis uodegos plokštumomis ir neįtraukiama važiuokle. Pirmas prototipo skrydis įvyko 1931 m., tačiau serijinė gamyba pradėta tik 1937 ir tęsėsi iki 1939 m. Pirmoji serijinė versija buvo PZL P.11a, varomas Bristol „Mercury“ IV S2 550 a. g. galios variklio. Tačiau jis buvo traktuojamas kaip pereinamasis variantas ir buvo užsakyta tik 50 vienetų. Vasarą pasirodė garsiausia "vienuoliktuko" versija – PZL P.11c. Jis turėjo patobulintą fiuzeliažą, sparną ir vertikalią uodegos plokštumą – kilį. Visa tai pagerino lėktuvo aerodinamiką. Variklis nepasikeitė. Susidomėjimą lėktuvu išreiškė Rumunija, kur IAR gamyklose buvo pagaminti 95 vienetai licensijinio PZL P.11. Prasidėjus karui, visos P.11 versijos buvo daug lėtesnės, nei vokiečių naikintuvai, tačiau, tuo pat metu, buvo manevringesni, pasižymėjo didesniu kopimo greičiu ir patikimesnį variklį, nei vokiečių lėktuvai. Jie laimėjo daug pergalių prieš priešą per rugsėjo kampaniją, daugiausia kaip Naikintuvų brigados dalis. Techniniai duomenys (versija P.11c): ilgis: 7,55 m, mostas: 10,72 m, aukštis: 2,85 m, maksimalus greitis: 367 km / h, kopimo greitis: 14,5 m / s, lubos: 8000 m, didžiausias skrydžio nuotolis: 550 km , ginkluotė: 2 kulkosvaidžiai „wz.33“ 7,92 mm kalibro.

Nors iš išvaizdos atrodo gana paprastas, bet paties lėktuvo konstrukcija daro jo modelio gamybą gana sudėtingą ir reikalaujančią nemažai kruopštumo ir atidumo, kantrybės. O svarbiausia – neskubėti. Puikiai suprojektuotas ir vidutiniškai detalizuotas „vienuoliktuko“ modelis, rekomenduojame pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams, dirbantiems labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Aišku, patyrę modeliuotojai iš šio leidinio gali padaryti tikrą šedevrą, bet tam reikės nemažai pastangų. Galima pasidaryti vieną iš dviejų 112 Naikintuvų eskadros lėktuvų modelį pasirinktinai.