PWS-10 – naikintuvas

PWS-10 sukonstruotas kaip pamaina pasenusiems prancūziškiems naikintuvams SPAD 61C1. Pagrindine buvusių ginkluotėje „SPAD“-ų problema buvo jų konstrukcijos liaunumas, kas, kartu su nepakankamu konstrukcijos atsparumu, sąlygojo sparno atitrūkimą oro akrobatikos metu ir dėl to kilusias katastrofas. PWS-10 turėjo atitinkamai sustiprintą konstrukciją ir patikimą variklį, kas padidino skrydžių saugumą. Bet jo konstrukcija buvo gana sunki, eleronų efektyvumas per mažas naikintuvo funkcijoms atlikti. Visa tai neigiamai atsiliepdavo oro akrobatikos figūrų, tokių kaip statinė arba suktukas, atlikimo kokybei. Todėl PWS-10 buvo traktuojamas kaip pereinamasis lėktuvas. Naikintuvų eskadrose naudotas 1932–1933 metais ir tarnavo iki PZL P.7 naikintuvų tarnybos pradžios. Serijinio lėktuvo bazėje buvo sukonstruota tobulesnė versija, pažymėta PWS-10M1. Pakeista važiuoklės konstrukcija, uodegos plokštumų forma, sumažinta visa lėktuvo masė. Taip pat patobulinta variklio aušinimo sistema, padarius pakeitimus aušinimo skysčių ir tepalų instaliacijoje. Prototipas išbandytas Aviacijos Techninių Bandymų institute (Instytut Badań Technicznych Lotnictwa), kur buvo įvertintas teigiamai. Dėl gana neaukštų skrydžio savybių ir P.7 lėktuvų įvedimo tarnybon tolimesni šio naikintuvo tobulinimo darbai buvo nutraukti. Apie 20 egzempliorių PWS-10 parduota Ispanijai jos Pilietinio karo metu (oficialiai lėktuvus pirko Portugalija). Apie 10 PWS-10 sulaukė 1939 metų rugsėjo įvykių Dembline, kur naudoti šaudymo ore apmokymams. Rugsėjo kovose dėl žemų kovinių savybių naudoti tik patruliniams skrydžiams.

Sudėtingas, nors ir nelabai didelis, puikiai suprojektuotas ir gerai detalizuotas vidutinio dydžio lėktuvo modelis, kuris dėl sudėtingų formų ir sparno tvirtinimo tiks tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Puiki grafinė instrukcija, spalvų atsargos nėra, lėktuvas šiek – tiek „padėvėtas“ – su nežymiais eksploatacijos pėdsakais.