S.E. 5a ir Albatros D.III – I Pasaulinio karo naikintuvai

S.E. 5a naikintuvo istorija yra glaudžiai susijusi su varikliu „Hispano-Suiza“, nes būtent jam H. P. Folandas ir J. Kenvortis suprojektavo lėktuvą. Prototipas pirmam skrydžiui pakilo 1916 metų lapkričio mėnesį. Kovinį krikštą naikintuvai gavo jau balandžio 22, o jau to paties mėnesio 26 Albertas Balis vienas pats atakavo 6 priešo lėktuvus ir du iš jų numušė, pats grįžo į savo aerodromą net neįdrėkstas. Pagaminta tik 60 S.E.5 su 112 kW galios „Hispano-Suiza“ varikliais. Dėl pastovių šių variklių naikintuvuose S.E. 5 gedimų, naikintuve pradėti montuoti 147 kW galios varikliai ir taip patobulinta versija pavadinta S.E. 5a. Šiuos naikintuvus gamino net aštuonios skirtingos gamyklos ir iš viso pagaminta per 5000 visų versijų lėktuvų. Šiais lėktuvais teko pakariauti visiems geriausiems Antantės naikintuvų pilotams.

Albatros D.III buvo pagrindinis kaizerinės Vokietijos naikintuvas 1917 metais. Prototipas pirmą kartą į orą pakilo 1916 metų rugsėjo mėnesį ir tai buvo tolimesnio Albatros D. I ir D. II tobulinimo rezultatas. Pirmoje 1917 metų pusėje tai buvo geriausias naikintuvas Vakarų fronte, pridaręs nemažai nuostolių Antantės karo aviacijai. Viso buvo pagaminta 1340 Albatros D.III egzempliorių ir apie 600 licensijinių Albatros D. III (Oef) Austro – Vengrijos gamykloje.

Nelabai sudėtingi, bet gerai detalizuoti dviejų naikintuvų modeliai: S.E. 5a iš 56 Eskadrono, kurį 1917 spalį pilotavo britų asas kapitonas McCuddenas ir Albatros D. III iš 11 Jasta 1917 metų vasara. Modeliai yra gana puikiai suprojektuoti ir apgalvotos konstrukcijos, siekiant juos pritaikyti mažos patirties modeliuotojų poreikiams. Todėl šie modeliai skirti bet kokios patirties modeliuotojams, tik pradedantiesiems ir mažai patyrusiems modeliuotojams rekomenduojame juos klijuoti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir tai neturėtų būti pirmieji Jūsų klijuojami sudėtingesniai modeliai. Tiesa, S.E. 5a gali ir tokiu būti dėl gana paprasto liemens ir nesudėtingos sparnų sujungimo sistemos.