"Diejatielnij" - TSRS ir Rusijos patrulinis laivas

"Bditelnyj" klasės patruliniai laivai (arba "Burevestnikai" ("Audrapaukščiai"), kaip jie dar vadinami kodiniu projekto pavadinimu) užima ypatingą vietą Rusijos laivyno istorijoje. Stulbinančiai skiriasi nuo savo pirmtakų ne tik greitu ir grakščiu siluetu, bet ir iš esmės skirtingomis ginklų sistemomis bei aptikimo priemonėmis, pažangiu energetiniu įrenginiu ir aukštu automatizavimo lygiu. Šie laivai kaip savo klasės etapiniai laivai, išvedė tolimojo nuotolio povandeninių laivų aptikimą ir perėmimą bei gynybą nuo jų į kokybiškai naują lygį. Apskritai jų sėkminga konstrukcija užtikrino jų ilgą aktyvią tarnybą visuose jūrų ir vandenyno teatruose; jų galimybės neišsemtos iki šių dienų. Užtenka pateikti iškalbingą pavyzdį: naujausios "Talvar" klasės Indijos karinio jūrų laivyno fregatos, teisėtai laikomos vienomis iš pažangiausių pasaulyje, iš esmės reprezentuoja gilų to paties „Burevestnik“, kurį prieš daugiau nei tris dešimtmečius sukūrė tarybiniai inžinieriai, modernizavimą. Taktinę ir techninę užduotį projekto 1135 kūrimui laivynas išdavė 1964 m. Pagrindinė patrulinio laivo paskirtis – ilgalaikis patruliavimas, siekiant ieškoti ir sunaikinti priešo povandeninius laivus bei saugoti karinius ir civilinius laivus plaukiant jūra. Iš pradžių TTU numatė tokią ginkluotę: vieną priešvandeninių raketų sistemą, vieną penkių vamzdžių 533 mm TA priešpovandeninėms torpedoms, du RBU-6000, vieną oro gynybos sistemą "Osa" ir du dvivamzdžius 76 mm artilerijos bokštus. Manoma, kad "Titan" (MG-332) sonaro sistema yra pagrindinė povandeninių laivų aptikimo priemonė. Vandentalpa buvo apribota iki 2100 tonų, tačiau, galutinai patvirtinus "Metel" kompleksą kaip PLRK, ji turėjo būti padidinta iki 3200 tonų. savo ruožtu tai leido laive sumontuoti dar du torpedinius aparatus ir dvi oro gynybos sistemas, taip pat papildyti velkamojo sonaro "Vega" (MG-325) hidroakustines priemones. Be to, jau projektavimo etape buvo aptarta galimybė 76 mm artileriją pakeisti 100 mm. Pirmą kartą šios klasės laivuose turėjo būti įrengtas automatizuotas kovinės informacijos postas (KIP), ateities kovinės informacijos ir valdymo sistemų prototipas; vadovaujančiame laive netgi buvo kompiuterių karininkų štabas. Apskritai „Burevestnik“ tiek savo dydžiu, tiek galimybėmis taip aplenkė kitus savo klasės laivus, kad projektavimo etape jau buvo perkvalifikuotas į didžiuosius patrulinius laivus. Projekto 1135 laivai buvo grąžinti į vidutinių patrulinių laivų klasę tik 1977 m. birželio mėn. VPL „Deyatelnyj“ kilis padėtas 1972 m. birželio 21 d. Kerčės "Zaliv" gamyklos stapelyje, nuleistas į vandenį 1975 m. balandžio 5 d., Juodosios jūros laivyne tarnybą pradėjo 1976 m. vasario 19 d. Laivas tarnavo Juodojoje ir Viduržemio jūrose, lankėsi Tuniso, Libijos, Bulgarijos ir kitų šalių uostuose. 1978 ir 1988 metais laimėjo Karinio jūrų laivyno civilinio TSRS KJP Pagrindinės Vadovybės prizus už kovos prieš povandeninius laivus mokymus.

Didokas, puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas gražaus karo laivo modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Kur reikia, panaudota dvipusė spauda, sraigtai ir kai kurios detalės spausdintos bronziniais metaliniais dažais, yra didelė spalvų atsarga, nemaža, bet kiek nekontrastingų renderių tipo brėžinių grafinė surinkimo instrukcija, tekstinė instrukcija vidutinio dydžio ir tik papildanti grafinę - rusų, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis.