"Mina" - TSRS bazinis traluotojas ir "Mo-4" - jūrinis povandeninių laivų medžiotojas

Minų traluotojus tradiciškai vadina jūros artojais ir jiems tenka didžiausia kovos našta kovoje su vienu baisiausių karinio jūrų laivyno ginklų rūšių – įvairių tipų minomis. Tačiau iki 1931 m. tarybinio karinio jūrų laivyno minų paieškos pajėgų plėtra buvo ekonomiškai apsiribojo iš carinio valdymo laikų paveldėtų senų laivų modernizavimu ir mobilizuojant komercinius bei žvejybos laivus, siekiant juos panaudoti kaip " jūrų išminuotojus“. Tik 1930-ųjų pradžioje TSRS pramonė sugebėjo pradėti srautinę laivų statybą, o tada pradėti statyti naujus traluotojus. Prieškariu pagrindiniu priešmininiu serijiniu laivu tapo "Fugas" tipo didieji traluotojai. Greitaeigiai (baziniai) "Fugas" tipo traluotojai iš esmės pakartojo kitų tarybinių laivų pirmųjų projektų likimą. Prasidėjus karui, jų vykdomų užduočių spektras, palyginti su pradiniais uždaviniais, gerokai išsiplėtė. Dėl didelio minų pavojaus nebuvimo ir patrulinių laivų trūkumo Juodosios jūros "Fugasai" buvo perorientuoti komunikacijų apsaugai, o tai akivaizdžiai prieštaravo pradinti šių laivų paskirčiai. Be to, dėl baimės prarasti kreiserius ir minininkus minų laukuose prie priešo krantų, jie turėjo atlikti jiems visiškai neįprastą vaidmenį - smogti priešo komunikacijoms! Žinoma, "Fugas" traluotojų naudojimo efektyvumas pasirodė toli gražu ne idealus, tačiau pats šių laivų universalumo faktas leidžia apskritai juos vertinti teigiamai. Didysis traluotojas "Mina" kovėsi visą Didžiojo Tėvynės karo laikotarpį. Dalyvavo Odesos, Sevastopolio ir Novorosijsko gynyboje. Jis statė gynybinius minų laukus, plukdė kariuomenę ir kovines atsargas, eskortavo transportinius laivus, atremdamas priešo povandeninių laivų, katerių ir lėktuvų atakas. Liepos 22 d. traluotojas "Mina" buvo apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu už aktyvų dalyvavimą Juodosios jūros laivyno kovinėje veikloje.

Tarybų Sąjungoje MO-4 tipo jūrų medžiotojai buvo sukurti pagal specialią pagrindinio karinio jūrų laivyno štabo užduotį Antrojo penkerių metų plano metu. 26,9 m ilgio ir 4 m pločio katerių vandentalpa buvo apie 56 tonos. Nepažeidžiami dėl mažos grimzlės, mažo dydžio ir manevringumo (du 1300 f. g. varikliai leido išvystyti apie 25 mazgų greitį), šie laivai buvo skirti  priešo povandeninių laivų naikinimui priekrantės zonose. Jie buvo ginkluoti dviem 45 mm pabūklais, dviem 12,7 mm DŠK kulkosvaidžiais, giluminėmis bombomis ir aprūpinti triukšmo pelengatoriais. Didysis Tėvynės karas išplėtė medžiotojų kovinio panaudojimo sritį – nuo ​​pirmųjų iki paskutinių dienų jie vykdė sunkią kovinę tarnybą. Jūrų medžiotojai išlaipino kariuomenės desantus ir žvalgus už priešo linijų ir slopino priešo ugnies taškus; patruliavo ir saugojo išvalytus nuo minų farvaterius. Kartu su torpediniais kateriais jie statė minų užtvaras prie priešo krantų, dažnai įsitraukdami į nelygias kovas su nacių kateriais ir lėktuvais. Galiausiai nenuilstantys mažieji medžiotojai eskortuodavo krovininio transporto karavanus, lydėjo povandeninius laivus į panėrimo vietas ir pasitiko juos po kelionės. Laivas SK 065 tapo vieninteliu 4-ojo rango laivu laivyno istorijoje, tapusiu Gvardietišku.

Dviejų nedidelių ( vienas visai mažytis) karp laivų puikiai suprojektuoti ir gausiai detalizuoti modeliai vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Tiesa, pažengę pradedantieji ir mažos patirties modeliuotojai, dirbantys labiau patyrusio kolegos priežiūroje, gali suklijuoti šiuos modelius, tačiau su nežymiais supaprastinimais. Yra spalvų atsarga, kur reikia, lapai spausdinti dvipuse spauda. Grafinė instrukcija puiki, tekstinė - minimali, rusų, anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis.