FS "Emile Bertin" - prancūzų greitasis lengvasis kreiseris

„Emile Bertin“ – lengvasis Prancūzijos laivyno kreiseris Antrojo Pasaulinio karo metais. Jis buvo sukurtas kaip greitas minų užtvarų statymo kreiseris, tačiau iš tikrųjų niekada nebuvo naudojamas tokiems tikslams. Jis buvo pavadintas laivyno inžinieriaus ir laivų statytojo Emile'o Bertino vardu. „Emile Bertin“ sukurtas kaip patobulinta "Le Pluton" minų užtvėrėjo versija. Palyginti su pirmtaku, reikėjo sumontuoti visavertę devynių 152 mm pabūklų kreiserinę ginkluotę ir užtikrinti ne mažesnį kaip 35 mazgų greitį, kuris, anot admirolų, leistų statyti minų užtvaras prie priešo krantų. Tuo pačiu metu vadovybė norėjo gauti nedidelį ir pigų laivą, kurio vandentalpa ne didesnė kaip 5500 tonų, o tai lėmė staigų apsaugos reikalavimų susilpnėjimą. „Emile Bertin“ buvo pastatytas pagal 1930 m. programą, 1930 m. sausio 12 d. patvirtintą Prancūzijos parlamento. Kreiserio užsakymas oficialiai ipatvirtintas 1931 metų rugsėjo 11 dieną, tačiau dar prieš šį įvykį bendrovės "Ateliers et Chantiers de la Loire et Penhoët" laivų statykla, įsikūrusi Sen Nazere, padėjo būsimo laivo kilį. Iš pradžių „Emile Bertin“ tarnavo kaip Prancūzijos Atlanto laivyno dalis. Jis tapo kontrnaminininkų grupės flagmanu, o vėliau 2-osios lengvosios eskadros, kurią sudarė 12 kontrnaminininkų, flagmanu. Kreiseris turėjo užtikrinti kontrnaminininkų kovinį stabilumą pastariesiems atakuojant priešo laivus. 1935 metų pabaigoje – 1936 metų pradžioje „Emile Bertin“ išvyko į Antilus. 1936 m. liepą kreiseris veikė prie Ispanijos krantų, užtikrindamas Prancūzijos piliečių evakuaciją ten prasidėjusio pilietinio karo metu. 1937 m. gegužę „Emile Bertin“ grįžo į Ispanijos vandenis, veikdama kaip „neutralumo patrulio“ dalis. 1938 m. vasarą buvo priimtas sprendimas perkelti „Emile Bertin“ į Viduržemio jūrą ir 1938 m. spalio 15 d. jis atvyko į Tuloną. 1938 m. lapkritį kreiseris lankėsi Stambule, kur atstovavo Prancūzijai Kemalio Atatiurko laidotuvėse. Grįžtant „Emile Bertin“ apsilankė Pirėjuje. 1939 m. liepos 1 d. kreiseris buvo perkeltas į Bizerte, kur ji tapo vadinamųjų Viduržemio jūros lengvųjų smūginių pajėgų (Prancūzijos pajėgų "Legeres d'attaque en Mediterranee") dalimi. Karo atveju jie turėjo veikti prieš Italijos komunikacijas tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos. Formacija apėmė 3-iąją kreiserių diviziją, kurią sudarė "La Galissoniere" tipo laivai ir trys kontrnaminininkų divizijos, kurių flagmanas turėjo būti „Emile Bertin“. Antrojo Pasaulinio karo pradžioje „Emile Bertin“ buvo įsikūręs Bizertoje. 1939 metų rugsėjo 23–27 dienomis jis atliko specialią užduotį – iš Beiruto išvežė 57 tonas aukso. Auksas priklausė Lenkijos bankui. Tada iki 1940 m. sausio mėn. jis buvo remontuojamas Tulone. 1940 m. sausio–vasario mėnesiais kreiseris veikė Centriniame Atlante ir bazavosi Dakare. 1940 m. vasario 17 d. „Emile Bertin“ atvyko į Brestą. 1940 m. balandį kreiseris per Norvegijos kampaniją veikė kaip dviejų eskadrinių minininkų lyderių ir minininkų flotilių flagmanas. Jis buvo admirolo Derieno flagmanas. Kartu su lengvaisiais laivais „Emile Bertin“ dengė prancūzų Alpių šaulių desantininkų vilkstinę. 1940 m. balandžio 19 d., būdamas Namose, jį užpuolė ir apgadino vokiečių bombonešiai Ju-88. Po to kreiseris buvo remontuojamas Breste iki 1940 m. gegužės 21 d. Tada 1940 m. gegužę ir birželį jis surengė dvi keliones per Atlanto vandenyną, perveždama Prancūzijos aukso atsargas į Halifaksą. Trečiasis reisas neįvyko dėl Prancūzijos pasidavimo ir „Emile Bertin“ persikėlė į Fort de Fransą su 254 tonų aukso kroviniu. Per kitus trejus metus kreiseris buvo dislokuotas Martinikoje, kur jis buvo nuginkluotas pagal 1942 m. gegužės 1 d. JAV ir Vichy administracijos susitarimą. Po to, kai Martinikos kolonijinė administracija pripažino Prancūzijos nacionalinio išsivadavimo komitetą, „Emile Bertin“ persikėlė į JAV, kur 1943 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. Filadelfijos laivų statykloje buvo atliktas išsamus remontas ir modernizavimas. 1943 m. gruodžio 21 d. kreiseris išvyko iš Filadelfijos į Dakarą. Nuo 1944 m. vasario mėn. veikė Viduržemio jūroje, dalyvaudamas remiant sąjungininkų desantines operacijas pietų Prancūzijoje. Nuo 1944 m. gruodžio 30 d. iki 1945 m. spalio mėnesio „Emile Bertin“ buvo remontuojamas Tulone. Vėliau jis veikė prie Indokinijos krantų ir dalyvavo iš naujo užimant prancūzų kolonijas šiame regione. Į tėvynę kreiseris grįžo 1946 metų rugsėjo 2 dieną. „Emile Bertin“ išbrauktas iš laivyno sąrašų 1951 m., tačiau iki eksploatavimo nutraukimo jis buvo naudojamas kaip mokomasis laivas, skirtas šaulių rengimui. 1959 m. spalio 27 d. buvo galutinai išbrauktas iš laivyno sąrašų, 1961 m. parduotas į metalo laužą.

Vidutinio dydžio puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas kreiserio modelis gana monotonišku šviesiai pilku 1942 metų kamufliažu vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Kur reikalinga, ištisi lapai spausdinti dvipuse spauda, spalvų atsargos beveik nėra. Spaudos kokybė puiki, tekstinių instrukcijų nėra, grafinės - aukščiausio lygio.