„Rusalka“ – Rusijos šarvuotas artilerinis laivas

Du šarvuoti bokštiniai laivai – „Rusalka“ („Undinė“) ir „Čarodeika“ („Burtininkė“) – buvo nuleisti į vandenį 1867 metų rugsėjo 12 dieną. Jų korpusai turėjo dvigubą dugną, šoniniai šarvai siekė 114 mm, o bokštelių – 140 mm. Faktinė laivo vandentalpa buvo 2100 tonų. Pati pirmoji „Rusalka“ vasaros kelionė 1869 metais vos nesibaigė laivo žūtimi: jis atsitrenkė į povandeninį akmenį, dėl to į vidų pradėjo tekėti vanduo, kurio priežastis pašalinta padedant narams. Laivas tapo pakrančių apsaugos šarvuotlaiviu. 1893 m. rugsėjo 19 d. rytą „Rusalkas“ įgula gavo įsakymą iš Revelio (dabar Talino) vykti į Helsingforsą (Helsinkis), o paskui į Bjerką (dabar Primorskas). Mūšio laivą lydėjo jūrinis kanonierinis laivas „Tuča“ („Debesis“). Tą dieną tvyrojo tirštas rūkas, du laivai pasimetė, dėl to, priešingai nei buvo įsakyta, „Tuča“ vadas N. Luškovas nusprendė savarankiškai plaukti į Helsingforsą ir atvyko po pietų. Pirmoje savo telegramoje, adresuotoje artilerijos mokomojo būrio vadui kontradmirolui P. Buračekui, kapitonas Luškovas pranešė apie atvykimą į uostą, tačiau neužsiminė apie tai, kad „Rusalka“ kartu neatvyko. Kitą dieną jis atsiuntė naują telegramą, kur paklausė, ar verta laukti šarvuotlaivio atvykimo, tačiau ši žinutė adresato nepasiekė. Buračekas, atvykęs į Bjerką su kitais artilerijos mokomojo būrio laivais, ne iš karto susidomėjo „Rusalka“ ir „Tuča“ reikalais. Dėl to dėl visos šios painiavos laivo praradimas pastebėtas tik rugsėjo 22 d. Buračekas apie šarvuotlaivio dingimą pranešė pagrindiniam Karinio jūrų laivyno štabui, tačiau jie apie incidentą sužinojo kiek anksčiau. Vėlų rugsėjo 21-osios vakarą Helsingforso policijos viršininkas Sveaborgo uostui pranešė, kad vienoje iš Kremarės salų buvo rastas laivas su „Rusalka“ tarnavusio jūreivio I.Prunskio kūnu. Kitą dieną kaimyninėje saloje buvo aptiktos iš karto kelios sulūžusios valtys, laivo nuolaužos ir įvairūs daiktai iš šarvuotlaivio. Paaiškėjo, kad įvyko nelaimė. Karinio jūrų laivyno teismas dėl „Rusalka“ žuvimo įvyko kitų metų sausį. Dėl to P. Buračekui buvo skirtas papeikimas, o „Tuča“ vadas Luškovas nušalintas nuo pareigų. Nelaimės priežastimi buvo nurodytas dėl audros sugedęs valdymas arba atsiradęs korpuso pramušimas. Vėliau buvo paaiškinta, kad nė vienas žmogus neišsigelbėjo todėl, kad visi jie pasislėpė nuo audros mūšio laivo viduje, ant denio būti buvo neįmanoma. Narai laivo liekanas atrado tik 1932 m. Po daugiau nei 70 metų radinį patvirtino Estijos tyrimų laivas: „Rusalka“ stovi vertikaliai 74 metrų gylyje, 25 kilometrai į pietus nuo Helsinkio. Taline katastrofos atminimui ant granito postamento stovi bronzinis angelo pavidalo paminklas su kryžiumi. „Rusai nepamiršta savo didvyrių kankinių“, – skelbia užrašas ant jo.

Šarvuoto artilerijos laivo „Rusalka“ modelis yra gana sudėtingas dėl didelio mastelio, gerai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas, skirtas vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Yra lapų su dvipuse spauda.