„Bajan“ – Rusijos šarvuotas I rango kreiseris

Darbai „La-Sen“ laivų statykloje Tulone prasidėjo 1898 m. pabaigoje. Gruodžio 21 dieną imperatorius Nikolajus II statomą kreiserį pavadino „Bajan“. Oficialus kilio padėjimas įvyko 1899 m. birželio 26 d., į vandenį nuleistas 1900 m. gegužės 30 d. Kreiserio gamykliniai ir priėmimo bandymai užsitęsė ir Rusijos kariniam jūrų laivynui jis buvo perduotas tik 1902 m. gruodžio 16 d. 1903 m. sausio 1 d. dar esant Tulono reide, laive buvo iškelta Rusijos karinio jūrų laivyno vėliava ir laivas pradėjo tarnybą. 1903 metų pavasarį Bajanas atplaukė į Kronštatą, kur liepos 22 dieną dalyvavo general-admirolo, o liepos 26 dieną – imperatoriškoje peržiūroje. Tą pačią dieną kreiseris kartu su šarvuotlaiviu „Osliabja“ patraukė į Viduržemio jūrą kad prisijungtų prie šarvuočių „Cesarevič“ ir „Imperator Nikolaj I“. Pagal Generalinio štabo planą, šis būrys turėjo vykti į Tolimuosius Rytus ir sustiprinti Ramiojo vandenyno eskadrą. Tačiau rugpjūčio 9 (22) dieną „Osliabja“ pateko į avariją Gibraltaro sąsiauryje, o „Bajan“ tęsė kelionę vienas. 1903 m. rugsėjo 25 d. mūšio laivas „Cesarevič“ ir kreiseris „Bajan“ paliko Viduržemio jūrą, patraukdami į Tolimuosius Rytus. Lapkričio 19 d. 9 val. radijo stotis „Cesarevič“ susisiekė su flagmano šarvuotlaivio „Petropavlovsk“, stovėjusio išoriniame Port Artūro reide, stotimi. Lapkričio 30 d. eskadros viršininko įsakymuNr. 984 „Cesarevič“ ir „Bajan“ buvo įtraukti į jos sudėtį. Laivai buvo įtraukti į reido pratybų programą ir ruošėsi perdažymui koviniu baltu kamufliažu. 1904 metų sausio 26–27 dienomis eskadrą atakavo japonų minininkai – taip prasidėjo Rusijos-Japonijos karas, kuriame aktyviai dalyvavo ir „Bajan“. Mūšiai su japonų karo laivais ir kreiseriais, priešo pozicijų apšaudymas ir kitos karinės operacijos įgulos gyvenime tapo kasdienybe. 1904. 07. 14, grįždamas į vidinį reidą, kreiseris užplaukė ant minos, remontas truko 2 mėnesius. Per dažną japonų apšaudymą į „Bajan“ taip pat nemažai kartų buvo pataikyta, tačiau laivas buvo nuolat remontuojamas ir jis išliko pasirengęs kovai. Lapkričio 22 d., japonams užėmus Vysokaja kalną, Vakarų baseine prasidėjo atviras Rusijos laivų naikinimas. Lapkričio 25-ąją prasidėjo ir Rytų baseino, kur stovėjo ir „Bajana“, apšaudymas. Per 17 valandų apšaudymo į kreiserį buvo iššauta apie 320 280 mm ir 152 mm sviedinių, tačiau tik 10 iš jų pataikė į laivą, kilo gaisrai, užliejus laivo priekio rūsius, kreiseris nosimi sėdo ant grunto. Lapkričio 26 d. į „Bjyan“ pataikė dar 10 sviedinių ir laivas visiškai sėdo ant grunto. Užėmus Port Artūrą, japonai iškėlė „Bajan“, 1906-1908 metais jis buvo remontuotas, pakeisti katilai, ginkluotė, o laivas pavadintas „Aso“ ir įtrauktas į Japonijos laivyno tarnybą. 1920 m. ji buvo perstatyta į minų užtvėrėją, 1930. 04. 01 iš sąrašų buvo išbrauktas, 1932. 03. 08 buvo paskandintas praktinio šaudymo metu sunkiojo kreiserio „Mioko“ pabūklais.

Vidutinio dydžio gana sudėtingas, puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas I rango šarvuoto kreiserio „Bajan“ modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams.