„Viribus Unitis“ – Austro - Vengrijos linijinis laivas

„Viribus Unitis“ buvo Austrijos ir Vengrijos bendros valstybės karo laivyno flagmanas. . Jų laivyno, kaip ir armijos, jūreiviai buvo rekrutuojami iš visų šioms valstybėms pavaldžių kraštų: Čekijos, Slovakijos, Bosnijos, Chorvatijos, dalies Lenkijos, Ukrainos ir Rumunijos. Pagrindinis Karo Laivyno uostas buvo Pola (dabar Pula) prie Adrijos jūros. Ten taip pat buvo laivų statykla ir dokai. Nuo 1910 metų į vandenį nuleisti keli taip vadinamos „Tegethoff“ klasės linijiniai laivai. Trys iš jų – „Tegethoff“, „Viribus Unitis“ ir „Prinz Eugen“ pastatyti pagal tą patį projektą Trieste. Ketvirtasis laivas – „Szent Istvan“ – pastatytas Vengrijos laivų statykloje Fiumoje (dabar Rijeka) ir turėjo tik du sraigtus. Taip pat skyrėsi ir antstatų išdėstymas. Laivus sukonstravo Prahoje gimęs laivų inžinierius Sigfridas Poperis. Jis turėjo gerus ryšius su anglų konstruktoriais, todėl jo laivai atitiko tuometinius britų standartus kaip iš gerosios, taip ir iš blogosios pusės. Laivų tonažas buvo sumažintas dėl tuo metu Austro – Vengrijoje turėtų dokų keliamosios galios. Poperis laivams pasirinko paaukštintus trijų vamzdžių bokštus, kad įtalpintų į juos pasirinktą ginkluotę – 12 305 mm „Škodos“ gamybos 45 kalibrų ilgio patrankas, kurios atitiko vokiškas ir rusiškas patrankas ir žymiai viršijo vielos apvijomis sutvirtintas britų ir italų patrankas. „Viribus Unitis“ tapo pirmuoju laivu su taip išdėstyta artilerija. „Laivo pavadinimas išvertus reiškia „vieninga jėga“ – tai buvo caro Pranciškaus Juozapo devizas. „Viribus Unitis“ kilis padėtas 1910. 07. 23, 1911. 06. 24 laivas nuleidžiamas į vandenį ir jam suteikiamas „Viribus Unitis“ pavadinimas. 1912. 12. 05 laivas perduodamas Austro – Vengrijos Kariniam laivynui ir pradeda tarnybą. 1913.06.13 – 07.06 dalyvauja Skutari operacijoje – blokuoja ČeJuodkalnijos pakrantes kartu su Europos valstybių laivynais. 1914. 03.30 – 06. 07 kartu su „Tegethoff“ ir „Zrinyj“ atlieka vienintelį savo užsienio plaukiojimą – aplanko Kumborą, Izmirą, Adaliją, Mersiną, Iskederumą, Beirutą, Aleksandriją, La Valetą. 1914.02.24 – 07.01 – paskutinė sosto paveldėtojo kunigaikščio Pranciškaus Ferdinando kelionė, kurią kartu su žmona pradėjo šiuo laivu ir aplankė Triestą ir Plocę, atgal grįžo jachta „Dalmat“,. Šios kelionės metu princas atvyko į Sarajevą, kur ir buvo nušautas. Šis teroro aktas tapo I Pasaulinio karo priežastimi. Laivas dalyvavo ne viename šio karo jūros susirėmime, apšaudė priešo kranto pozicijas. 1918.11.10 du italų narai 6.30 prie laivo korpuso pritvirtino miną su laikrodiniu mechanizmu. Narai buvo sugauti ir turėjo žūti kartu su laivu, bet juos išgelbėjo laivo kapitonas, kuris vėliau pats žuvo, sprogus minai. Trisdešimtaisiais metais gulinčios uosto akvatorijos dugne laivo liekanos buvo sprogimais padalintos į tris dalis ir palaipsniui iškeltos.

Sudėtingas, didelis tokiam masteliui, gerai suprojektuotas didelio laivo modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams.