HMS „Vanity“ – Didžiosios Britanijos eskortinis minininkas ir „U 505“ – Vokietijos povandeninis laivas

Minininkas HMS „Vanity“ užsakytas 1916 birželio mėnesį, statyti pradėtas 1917 liepos 28 dieną „William Beardmore and Co“ Dailmuire laivų statykloje. Į vandenį nuleistas 1918 gegužės 3 ir tarnybą pradėjo tų pačių metų birželio 21. Įtrauktas į Grand Fleet 11 Minininkų flotilės sudėtį ir gavo numerį G.19, kuris 1919 metais pakeistas į D.28. 1921 metais „Vanity“ įtraukiamas į 5 Minininkų flotilę, kuri priskirta Atlanto laivynui ir bazavosi Port Edgare. 1925 flotilė persikėlė į Viduržemio jūrą, kur tapo 1 flotile. Vėliau minininkas tarnavo skirtinguose vandenyse, o II Pasaulinio karo pradžia jį užklupo Rosythe, kur jis tarnavo 15 Minininkų flotilėje. 1939 spalio mėnesį nukreiptas perginklavimui ir paskirtis pakeista į priešlėktuvinį eskorto minininką. Perdirbimai užtruko iki 1940 metų rugpjūčio 12. Po to „Vanity“ pagrindinai patruliavo vandenis aplink Britanijos salas, dengdamas konvojus pagal rytines Anglijos pakrantes. 1941 vasario 7 numušė vokiečių „Dornier“ tipo lėktuvą. Kovo pabaigoje kartu su kitais 5 minininkais lydėjo konvojų iš 10 norvegų prekybinių laivų, iš Geteborgo bandžiusių prasiveržti į Angliją. . Palyda nesuveikė ir tik du tanklaiviai pasiekė tikslą, 5 laivus paskandino vokiečių laivai ir lėktuvai, vienas susprogo ant minos, du grįžo į Geteborgą. 1942 balandžio 19 „Vanity“ siunčiamas medžioti danų tralerius, žvejojančius Dogerio seklumose: areštuoti 14 laivų ir dar vienas paskandintas. 1945 liepą „V/W“ tipo minininkai pradėti rinkti Grangemouth uoste, kur buvo nuginkluoti, „Vanity“ 1947 kovo 4 parduotas supjaustymui , kur 1949 birželį ir supjaustytas.

1940 birželio 12 Hamburgo „Deutche Werft“ laivų statykloje padėtas kilis IXC tipo povandeniniam laivui, kuris pažymėtas 505 numeriu. 1941 balandžio 25 laivas nuleistas į vandenį, rugpjūčio 26 pabaigtas ir perduotas tarnybon. Laivas išsiųstas beveik 4 mėnesius trukusiam įgulos apmokymui Baltijos jūroje. Po mokymų įtraukiamas į 2 U-bootų flotilę Loriente, kur atvyko 1942 sausio mėnesį ie vasario 11 išplaukė į savo pirmą kovinį žygį vidurio Atlante. Pirmą laivą (britų „Benmohr“) paskandino kovo 5 dieną, kitą dieną torpeduotas norvegų „Sydhav“. Vėliau patruliavimas vyko be nuotykių, jei neskaityti nepavykusių dviejų vietinių patrulinių laivų atakų kovo 28 ir 29 dienomis, bet balandžio 3 ir 4 paskandinti dar du laivai – amerikiečių „West Irmo“ ir olandų „Alphacca“. Balandžio 18 povandeninis laivas atakuotas sąjungininkų skraidančios valties, kuri numetė 3 gilumines bombas, kurios tik nežymiai pažeidė laivą. Gegužės 7 „U 505“ grįžo į Lorientą. Antrasis patruliavimas prasidėjo 1942 birželio 7 ir laivas nukreiptas į Karibų jūrą. Ten birželio 28 paskandinamas JAV krovininis laivas „Sea Thrush“, kitą dieną – taip pat amerikiečių laivas „Thomas Mc. Kean“. Beveik po mėnesio artilerijos ugnimi paskandinamas Kolumbijos burlaivis „Roamar“. Patruliavimas baigtas anksčiau dėl kapitono ligos ir rugpjūčio 25 „U 505“ vėl apsilanko Loriente. Trečiasis patruliavimas su nauju kapitonu prasidėjo 1942 spalio 4 dieną ir laivas vėl išplaukė į Karibus. Jau spalio 7 paskandinamas britų krovininis laivas „Ocean Justice“, bet lapkričio 10 povandeninį laivą atakavo britų patrulinis lėktuvas „Hudson“ iš 53 RAF Diviziono, kuris numetė 4 gilumines bombas, bet šis išpuolis liūdnai baigėsi pačiam atakavusiam lėktuvui. Dėl bombos sprogimo lėktuvas sudužo, įgula žuvo. Bet kliuvo ir „U 505“ – jis buvo gerokai apgadintas, bet bandė tęsti patruliavimą. Tačiau gruodžio 12 grįžta į Lorientą. Po ilgo beveik metus trukusio remonto laivas vėl išplaukė į patruliavimą, tačiau „U 505“ ėmė persekioti nelaimės: po ilgos eskortinių minininkų atakos laivo kapitonas neatlaikė įtampos ir nusišovė. , vėlesni povandeninio laivo žygiai buvo pilni nesėkmių, pažeidimų, , kol 1944 birželio 4 laivas smarkiai nukentėjo nuo giluminių bombų ir buvo perimtas amerikiečių ir nutemptas į Bermudus. Tačiau didžiausias grobis buvo ne pats laivas, o „Enigma“ kodų knygelės ir šifravimo įranga. Po karo laivas turėjo būti paskandintas kartu su kitais Vokiečių povandeniniais laivais, bet nuspręsta jį išsaugoti kaip eksponatą, kur jis Čikagos Mokslo muziejuje ir pastatytas 1954 rugsėjo 25 dieną, kur ir dabar stovi.

Nedideli, nelabai sudėtingi, gerai suprojektuoti ir maksimaliai tokiam masteliui detalizuoti laivų modeliai, kuriuos puikiausiai susiklijuos bet kokios patirties modeliuotojas, tik pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams tai neturėtų būti pirmas sudėtingesnis modelis (nors „U 505“ galėtų ir toks būti). Ir jiems patartina dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje.