T-26 ir Stug. III – JAV šarvuotas visureigis ir Vokietijos savaeigis artilerijos pabūklas

„Jeep“ Willys suprojektuotas pagal JAV Armijos užsakymą ir specifikacijas, paskelbtas 1940 metais. Paskelbtą visiškai naujoviško keleivinio visureigio, galinčio vežti iki 250 kg krovinį, varomo visais 4 ratais ir lengvai pritaikomo masinei gamybai konkursą laimėjo firma „Willys“. Verta paminėti, kad iš pradžių pagrindiniu laimėtoju buvo numatoma firma „American Bantam Car“ su automobiliu „Bantam BRC“. Bet JAV Gynybos departamentas, stengdamasis gauti geriausio automobilio projektą ir užsitikrinti neproblematišką serijinę gamybą, perdavė „Bantam BRC“ firmoms „Willys“ ir „Ford“. Remdamasi tais brėžiniais, „Willys „ suprojektavo automobilį „Jeep“, kuriame buvo sumontuotas daug geresnis variklis, negu numatytas „Bantam BRC“, ir dar automobilis buvo mechaniškai tobulesnis ir patikimesnis. Galiausiai šis Willys „Jeep“ buvo paskelbtas JAV Armijos konkurso nugalėtoju. Automobilis buvo gaminamas milžiniškais kiekiais ir naudotas visų anglakalbių valstybių, kariavusių II Pasauliniame kare, armijose. Pagal Lend-and-Lease sutartį tiektas ir TSRS Tarybinei armijai. Jais kovota Šiaurės Afrikoje, Italijoje, Pietvakarių Europoje, Ramiojo vandenyno regione.

„StuG III“ sukonstruotas Ericho fon Mandšteino iniciatyva, kuris laiške generolui Bečkui 1935 metais pažymėjo, kad būsimam kare svarbų vaidmenį vaidins savaeigė smogiamoji artilerija, remianti pėstininkų puolimą ir būtinybę Wermachto dalinius aprūpinti tokia ginkluote. Suprojektuoti tokia mašiną buvo pavesta firmai „Daimler-Benz“, kuri SAP gamybai panaudojo tanko Pz.Kpfw. III Ausf. B važiuoklę. Gamybos metu atsirado keliolika įrenginio „StuG III“ modifikacijų. Chronologiškai pirmoji buvo versija A, ginkluota 75 mm kalibro „Stuk 37 L/24“ patranka ir montuota ant tanko „Pz.Kpfw. III“ Ausf. F ir G važiuoklės ir gaminta nuo 1940 metų. Tuoj po jos pradėta gamint I versija – pirmoji plačiu mastu gaminta versija – mažai tesiskirianti nuo A versijos. 1941 metais pasirodė versija D, kuri buvo geriau šarvuota ir turėjo geresnius taikiklius. Neužilgo pasirodė ir versija E, kuri pirmoji gavo papildomą ginkluotę – kulkosvaidį MG34. 1942 metų pradžioje „StuG III“ buvo modernizuotas. Modernizavimo metu įrenginys praktiškai virto tankų naikintoju, nes sumontuota galinga ilgavamzdė 75 mm kalibro patranka „StuK 40 L/48. SAP žymėjimas pakeistas į „StuG 40“. „StuG III“ naudotas kovose 1940-1945 beveik visuose frontuose, kur kariavo Vokietijos armija. Buvo labai puikus ginklas, pigus ir – kas svarbiausia – labai efektyvus. Skaičiuojama, kad „StuG III“ sąskaitoje 1941 – 1945 metais yra per 20 000 vienetų sunaikintų tarybinių tankų ir kitos šarvuotos technikos. O kur dar sąjungininkų mašinos...

Du šarvuotos technikos modeliai, dalyvavę Antrojo pasaulinio karo mūšiuose, vidutinio sudėtingumo, puikiai suprojektuoti ir detalūs, skirti vidutinio lygio ir patyrusiems modeliuotojams. Tačiau prižiūrint labiau patyrusiam kolegai, tiek pažengęs pradedantysis, tiek mažos patirties modeliuotojas puikiai juos suklijuos.