Charlier ir Montgolfier - vandenilio ir karšto oro balionai

Jacques Alexandre César Charles: gimė 1746 m. ​​lapkričio 12 d. Bogenst, Luarėje – mirė 1823 m. balandžio 7 d. Paryžiuje – prancūzų išradėjas ir mokslininkas. Jis žinomas kaip baliono, užpildyto vandeniliu ar kitomis lengvesnėmis už orą dujomis, išradėjas, šio tipo oro balionai vėliau vadinti išradėjo vardu CHARLIER. Pirmasis jo balionas, užpildytas vandeniliu, pakilo Paryžiuje iš Marso laukų 1783 m. rugpjūčio 27 d.; tais pačiais metais, gruodžio 1 d., jis kartu su inžinieriumi, vienu iš oro balionų gamintojų Nicolas-Louis Robert, leidosi į savo pirmąją kelionę oru. Charles taip pat atrado jo vardu pavadintą fizikinį dėsnį: esant pastoviam tūriui, idealių dujų slėgis yra tiesiogiai proporcingas jų absoliučiai temperatūrai.

Josephas-Michelis ir Jacquesas-Etienne'as Montgolfier gimė popieriaus gamintojų šeimoje, kurioje augo 16 vaikų. Jų tėvai buvo Pierre'as Montgolfier (1700-1793) ir Anne Duret (1701-1760). Pirmą kartą Pierre'as Montgolfieris savo įpėdiniu paskyrė savo vyriausiąjį sūnų Raymondą Montgolfierį (1730–1772). Josephas-Michelis buvo 12-as vaikas. Apibūdinamas kaip beprotiškas ir svajotojas, jis buvo nepraktiškas verslo ir asmeninių reikalų atžvilgiu. Jacques'as-Etienne'as buvo 15-as vaikas, daug lygesnio ir dalykiškesnio charakterio ir buvo išsiųstas į Paryžių studijuoti architektūros. Po staigios Raymondo mirties 1772 m. jis buvo atšauktas į Annonay vadovauti šeimos verslui. Per ateinančius 10 metų Etienne'as pritaikė savo talentą kuriant technines naujoves šeimos popieriaus versle, kuris tada, kaip ir dabar, buvo aukštųjų technologijų pramonė. Jam pavyko į šeimos gamyklas įdiegti naujausias to meto olandų išradimus. Broliai yra aeronautikos pradininkai – jie pakėlė į orą iš popieriaus pagamintą balioną su skyle apačioje, pripildydami balioną karštų oru. Montgolfier pirmą kartą viešai eksperimentavo 1783 m. birželio 5 d. su drobės balionu, padengtu tapetais iš gamyklos, priklausančios jų šeimai. Balionas buvo apie 11,5 metro skersmens ir svėrė 230 kg, per 10 minučių pakilo į 1500÷2000 m aukštį (liudininkų teigimu) ir nusileido apie 2 km atstumu nuo pakilimo vietos. Karšto oro pripildyti balionai buvo vadinami „karšto oro balionais“ arba "MONTGOLFIER"-ais. Tų pačių metų rugsėjo 19 dieną broliai Montgolfieriai Versalyje paleido oro balioną, kurio krepšyje buvo avinas, gaidys ir antis. Dideliame aukštyje balionas prakiuro, bet nusileido taip sklandžiai, kad gyvūnai nenukentėjo. O iš pradžių juo "paskraidinti" buvo planuota du kalinius, bet dėl pabėgimo galimybės šie pakeisti minėtais gyvūnais. Galiausiai, 1783 m. lapkričio 21 d., pirmą kartą žmonės saugiai pakilo ir nusileido oro balionu: chemikas Jeanas-Francois Pilatre'as de Rozier ir karališkosios sargybos pareigūnas markizas Francois Laurent'as d'Arlandesas. Tai atsitiko vakariniame Paryžiaus priemiestyje. Iš pilies, vadinamos „de la Muette“, oro balionininkai karšto oro pripildytu balionu pakilo į 915 metrų aukštį ir, nuskridę 9 kilometrų atstumą, sklandžiai nusileido atviroje vietoje, netoli kelio į Fontenblo. Skrydis truko 25 minutes. Jacques'as-Etienne'as Montgolfier'as mirė 1799 m. rugpjūčio 2 d., sulaukęs 54 metų, Josephas-Michelis Montgolfieris - 1810 m. birželio 26 d., būdamas 69 metų.

Du nesudėtingi, spalvingi, puikiai suprojektuoti modeliai, kuriuos be jokios labiau patyrusių kolegų pagalbos gali suklijuoti net ir pradedantysis bei mažos patirties modeliuotojas. Bet dirbti kompanijoje ir smagiau, ir paprasčiau.