Vislos XVIII a. škuta (Lenkija)

Abiejų Tautų Respublika kadaise buvo didžiausia grūdų gamintoja Europoje, o Lenkija iki XVII amžiaus buvo vadinama „Europos aruodu“, kadangi ryšium su priimamais tuo metu tarptautiniais įstatymais, siuntė vis daugiau žemės ūkio produktų į Hanzos sąjungos miestus, Angliją ir Olandiją, kartais prekiaudavo ir su Prancūzija, Ispanija ir Italija. Prekybos grūdais reikšmė labai išaugdavo nederlingais metais, kai pietų valstybės būdavo priverstos importuoti šiuos produktus masiškai. Grūdų eksportas iš ATR pasiekė maksimumą 1648 metais ir siekė 128 tūkstančius laštų. Sudėjus Lenkijos plukdymus Vartos ir Odros, Lietuvos – Nemuno upe (į Karaliaučių) bei Dauguvos upe į Rygą, Celariusas „Descripto Poloniae“ veikale šią prekybą vertina astronominiu tiems laikams kiekiu 365 000 laštų (apie 700 000 tonų). Europos grūdų poreikiai ir pastovus eksportas iš ATR padėjo vystyti Abiejų Tautų Respublikos žemės ūkį , o bajorijai padėjo gauti didelius pelnus ir ženkliai prisidėti prie miestų kūrimo ir vystymo. Pirkliai į ATR atvežė naujausias mokslo ir meno žinias, kas padėjo kultūros vystymuisi. Pagrindine grūdų ir kitų prekių transportavimo priemone upėmis buvo škutos ir panašūs konstrukciškai į jas baidokai. Jos atsirado Lenkijos upėse apie XV amžių ir plačiausiai naudotos XVIII amžiuje.

Nelabai sudėtingas, nemažas, puikiai detalizuotas upinio krovininio laivo modelis, skirtas vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Tačiau modelis ne toks sudėtingas, kad, dirbant labiau patyrusio kolegos priežiūroje, jo negalėtų suklijuoti pažengęs pradedantysis arba mažos patirties modeliuotojas. Leidinys komplektuojamas lazeriu pjautų iš reikiamo storio spalvoto masėje kartono blokelių detalių komplektu, kuris smarkiai palengvins darbą modeliuotojui.