„Sv. Nikolaj“ („Švietėjas Nikolajus“) – pomorų XVIII a. pirklių eldijos replika

Plaukiojimui ledo lyčių pilnose šiaurės jūrose pomorai statė labai tvirtas eldijas, skirtas tolimiems plaukiojimams. XIII a pomorų eldija buvo pilno rinkinio laivas su ištisiniu deniu, tranciniu galu ir pakabinamu vairu. Korpusas buvo suskirstytas į tris skyrius vandeniui nepralaidžiomis skersinėmis pertvaromis, o denyje padaryti liukai įėjimui į juos. Galiniame skyriuje buvo kapitono kajutė ir patalpa jūriniams instrumentams laikyti. Komandą sudarė 25 – 30 jūreivių, kurie gyveno priekinėje laivo dalyje, kurioje taip pat stovėjo plytinė krosnis maistui gaminti. Vidurinėje dalyje buvo 4 m gylio krovinių triumas. Didelių eldijų krovinių talpa siekė 200 tonų, (nuo XVI a pradžios – net 300), ilgis svyravo tarp 18 – 25 metrų, plotis – 6 – 8 metrų, borto aukštis – 2,5 – 3,5 m, grimzlė – 1,5 – 2,7 m. Eldijas varė dvi rėjinės ir viena gafelinė burė ant 3 stiebų, burių plotas siekė 460 m². Tokia burių įranga leido per parą nuplaukti iki 300 kilometrų. Tokiais laivais Rusijos Novgorodo pirkliai plaukiojo iki Šiaurės Dvinos žiočių, į Grumantą (Špicbergeną), įveikdami po 2000 km, keliavo aplink Skandinavijos pusiasalį. Eldijas nustojo statyti tik apie XVIII a. pradžią. Pomorų pirklių eldijos replika „Sv. Nikolaj“ pastatyta pagal labai artimas pomorų laivų statybos tradicijas – labai gražus tristiebis laivas. Tokiomis eldijomis pomorų pirkliai plaukiojo į Angliją, Grumantą, aukso dirbiniais garsią Mangazėją ir Skandinavijos šalis. Laivas suprojektuotas ir pastatytas klubo „Poliarinė Odisėja“ entuziastų 1990 – 1991 metų žiemą.

Modelis nėra sudėtingas, todėl jį puikiausiai suklijuos net pažengęs pradedantysis modeliuotojas, prižiūrimas labiau patyrusio kolegos. Burės išspausdintos ant plono popieriaus dvipuse spauda.