Ferrari F310B – Italijos „Formulė 1 bolidas
Leidėjas/ Gamintojas: "Oriol - Paper Modeling". Ukraina
Mastelis: 1 : 24
Lapų skaičius: 8 x A4
Lapų su detalėmis skaičius: 4
Surinkimo brėžinių skaičius: 7
Sudėtingumas: Bet kokios patirties modeliuotojams
Modelio matmenys: 181,5 mm x 83 mm x 40,5 mm
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
XX amžiaus devyniasdešimtųjų metų pirmoje pusėje „Ferrari“ komanda atsidūrė gilioje krizėje. Po Enzo Ferrari mirties komandai praktiškai vadovavo „FIAT“ vadovybė, kuri negalėjo garantuoti stabilumo. Vadovybės, personalo, lenktynininkų kaitą lydėjo skandalai ir tai negalėjo neatsiliepti rezultatams. Stabilumą turėjo atnešti Lukos di Montedzemolo paskyrimas „Ferrari“ prezidentu. 1993 jis komandos vairą patikėjo Žanui Todtui, buvusiam rali lenktynių šturmanui, kurio vadybinis talentas padėjo „Peugeot“ komandai laimėti Dakaro ir Lemano lenktynėse. Komanda pradėjo progresuoti. 1994 m G. Bergeris laimėjo Vokietijos Grand Prix, po metų Ž. Alezi laimėjo Kanados GP. 1995 metais tapo aišku, kad komandoje 1996 sezone startuos M. Šumacheris, vokiečio porininku turėjo tapti airis E. Irvainas. Bet 1996 sezonas, nežiūrint į 3 „Šumio“ pasiektas pergales sezono pradžioje, komandai buvo supersunkus ir nuviliantis. 1997 metų sezonui pasikeitė techninė komanda – atėjo dirbti Rosas Braunas ir Rojus Bjornas – kuri turėjo sukonstruoti „Ferrari F310B“ 1997 sezonui. Naujoji mašina mažai buvo panaši į ankstesnę, automobilis tapo absoliučiai nauju aerodinamikos atžvilgiu, panaudota nauja monokoko konstrukcija. Kadangi tame sezone variklio darbinis tūris bolide negalėjo viršyti 3 l, buvo nuspręsta naudoti ne 12, o 10 cilindrų variklius. Ir sezonas 97 praėjo besivaržant M. Šumacheriui ir Ž. Vileniovui bei jų komandoms. Sezonas buvo permainingas, pergales sekė grubios klaidos, technikos gedimai, bet parodė, kad „Ferrari“ grįžo į pergalių kelią ir kitais sezonais taps rimtu pretendentu į čempionus. Kas vėliau ir nutiko.
Vidutinio sudėtingumo, gerai suprojektuotas ir puikiai detalizuotas modelis bet kokios patirties modeliuotojams. Iš leidinio galima padaryti vieną iš kelių modelių: M. Šumacherio automobilis, kuriuo jis laimėjo Monako GP, M. Šumacherio Japonijos GP ir Europos GP bolidas, E. Irvaino Japonijos GP automobilis. Kėbulo detalės spausdintos ant blizgaus kreidinio popieriaus, todėl jas reikia labai atsargiai formuoti ir klijuoti. Todėl pažengusiems pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams geriau klijuoti šį modelį labiau patyrusio kolegos prižiūrimiems ir tai neturėtų būti vienas iš pirmųjų sudėtingesnių modelių.