Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia

Šv. Jono bažnyčioje Turgaus g. 1258 metais bovo įsikūrusios dvi Klaipėdos (Memelio) parapijos: miestiečiams vokiečiams (vėliau - Šv. Jono parapija) ir apylinkių lietuviams (vėliau - Šv. Mykolo parapija). Už lietuvių bažnyčios augo 12 beržų simbolizavusių 12 apašatalų. Turistams buvo rekomenduojama čia apsilankyti ir pasiklausyti giedamų giesmių. Parapijos įkurtos XIII a., kai pilies kaimynystėje pradėjo burtis amatininkai ir pirkliai. Bažnyčia, greičiausiai, pastatyta pilies prieeigose apie 1258 metus, vėliau perkelta į rytinę salos dalį. Per 1540 metų gaisrą ji sudegė, bet greit buvo atstatyta. Bet ji nebuvo patvari: 1630 m minima, kad jos vietoje pastatyti nauji maldos namai ir jiems taip pat suteiktas evangelisto Jono vardas. Nuo to laiko visos vėlesnės bažnyčios, skirtos miestiečiams, vadintos šiuo vardu. 1678 metų gaisro metu maldos namai vėl sudegė ir kur po to laikytos pamaldos - nežinoma, nes nauja bažnyčia sumūryta tik 1696 - 1706 metais ir jau naujoje vietoje - Turgaus gatvės gale. Ji buvo trinavė 123 pėdų ilgio, 70 pločio. Bokštas pristatytas vėliau. Jis atliko kelias funkcijas: laikrosis miestiečiams rodė laiką, mušė valandas, juo, kaip stebėjimo aikštele, naudojosi gaisrininkai - 195 pėdų aukštis), viršūnėje sumontuota burlaivio formos vėtrungė rodė vėjo kryptį. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad aukštas bokštas iš toli buvo matomas grįžtantiems į uostą žvejams ir atplaukiantiems prekeiviams. Kai 1802 metais įsisiautėjusi audra bokštą apgadino, , uosto valdžia be delsimo skyrė pinigų jo remontui. Bažnyčios viduje dominavo paauksuotas altorius, iš senųjų maldos namų perneštais medžio ornamentais puošta sakykla, keli vertingi paveikslai, tarp kurių klaipėdiečio istoriko, etnografo M. Praetorijaus portretas. 1854 metų didžiojo gaisro metu bažnyčia smarkiai nukentėjo - sudegė stogas, perdengimai, lubos. Minimaliai pagal architekto A. Stūlerio projektą atstatyta per trejus metus, tačiau baigiamieji darbai užsitęsė visą dešimtmetį. Po atstatymo pastatas išliko trinavis, turėjo nedidelę apsidę. Vėliau šoniniai fasadai papuošti trikampiais frontonais, piliastrais - mažais bokšteliais. Bokštas paaukštintas iki 75 m aukščio ir jis tapo pagrindiniu vertikaliu miesto akcentu, jame įkelti trys varpai, vėl įrengtas laikrodis, vakarinėje plokštumoje įmontuotas terakotinis Klaipėdoje gimusio poeto S. Dacho bareljefas. Kaip ir fasadai, bokštas dar papuoštas aštuoniais bokšteliais.Įspūdingus maldos namus miestiečiams pastatyti padėjo pats Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV. Mat jis, dar vaikas būdamas, Klaipėdoje, kai ši netikėtai tapo Prūsijos sostine, išgyveno visus 1807 metus. Bažnyčios vidaus erdves dalijo kolonos, sakyklą ir altorių puošė skulptoriaus Albetri sukurtos Kristaus ir Mozės skulptūros, vargonuota galingais Buholzo firmos vargonais. Pamaldos čia laikytos tik vokiečių kalba. II Pasaulinio karo metu bažnyčia apgriauta, pokario metu visiškai nugriauta ir iki mūsų dienų išliko tik 1620 metais nulietas varpas. Šiuo metu vyksta bažnyčios atstatymo parengiamieji darbai, įkurtas atstatymo paramos fondas. 

Didelis, sudėtingas, puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas monumentalus bažnyčios modelis, kuris pilnai atkuria išorinį maldos namų vaizdą. Modelis skirtas tik vidutinės patirtie ir patyrusiems modeliuotojams. Yra gana nemažos tekstūrų atsargos.