Reichstagas, Berlynas

Originalus Parlamento pastatas prie Brandenburgo vartų buvo pastatytas pagal Frankfurto architekto Paulo Wallot brėžinius. Stačiakampį pastatą su daugybe renesanso stiliaus detalių sudarė centrinė plenarinė salė, du kiemai, priėmimo kambariai, biblioteka ir parlamentarų kabinetai. Konferencijų salę dengė įspūdingas stiklinis kupolas, praleidžiantis daug šviesos ir iškilęs virš poilsio pastato. 1933 m. plenarinių posėdžių salę sunaikino gaisras. Stiklinis kupolas buvo restauruotas, tačiau pastatas nuo tada buvo naudojamas tik parodoms. Antrojo Pasaulinio karo metu Wallot pastatas buvo visiškai sunaikintas. 60-ųjų rekonstrukcijos metu buvęs stiklinis kupolas nebuvo atstatytas. 1991 m. buvo nuspręsta istorinį pastatą paversti susivienijusios Vokietijos parlamento būstine. Britų architektas Normanas Fosteris gavo sutartį rekonstrukcijai. Jo brėžiniai siekė pabrėžti Parlamento reikšmę ir pastato istoriją, bet taip pat siekė suderinti su futuristinę energijos koncepcija. Interjero apstatymas atitinka aukščiausius šiuolaikinių komunikacijos technologijų ir darbo technologijų standartus; tuo pačiu metu buvo atkartota originali Paul Wallot pastato konstrukcija. Dėl aukštos kokybės izoliacijos ir saulės energijos naudojimo energijos poreikis yra labai mažas. Pilnai sumontuota šiluminė elektrinė, maitinama aplinką tausojančiu augaliniu aliejumi, žymiai sumažina kenksmingos aplinkai išmetimų lygį. Pastatas atgavo stiklinį kupolą, tačiau ne originalios formos, o XX amžiaus pabaigos architektūros stiliaus.

Reichstago kartoninis maketas – originalus rekonstruoto Berlyno Reichstago pastato su dabartiniu stikliniu kupolu, suprojektuotu Normano Fosterio, maketas. Didokas, gerai suprojektuotas ir gana gausiai detalizuotas didelio, gražaus pastato modelis, perteikiantis šiuolaikinę jo išvaizdą. Modelį puikiausiai gali suklijuoti net ir nedidelės patirties modeliuotojas, dirbantis labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Tačiau negalima skubėti ir reikės pasitelkti visas žinias, kruopštumą, kantrybę ir įgūdžius. Turint antrą žurnalą, iš šio leidinio galima padaryti tiesiog architektūros modelį – šedevrą, bet tam prireiks nemažai nuotraukų, kantrybės ir pastangų.