Budapešto Szent Istvan bazilika (Vengrija)

Bažnyčia statyta 54 metus. Statyba prasidėjo 1851 metais ir iš pradžių buvo vykdoma pagal architekto Jožefo Childo projektą. 1868, kai šventovė buvo praktiškai baigta, griuvo pastato kupolas. Pradėjęs statybai vadovauti Miklošas Iblis kupolą pastatė pagal savo projektą, puikiai jį įkomponavęs į viso pastato kompoziciją. Statybą baigė Jozefas Kauzeris, kurio daliai pagrindinai teko vidaus apdailos darbai. Bažnyčia pašventinta 1905 lapkričio 9. Ceremonijoje dalyvavo imperatorius Pranas Juozapas I. 1938 metais Romos Popiežius Pijus XII suteikė Szent Istvano soborui garbingą mažosios bazilikos titulą. Bazilikos ilgis – 87,4 m, plotis – 55 m, aukštis – 96 m. Šv. Ištvano Bazilika pastatyta neorenesanso stiliumi ir yra lygiašonio kryžiaus plane formos. Skersinio transepto ir pagrindinio nefo susikirtimo vietoje kyla masyvus 96 m aukščio ir 22 m diametro kupolas. Pagrindinio fasado šonuose išdėstytos dvi aukštos varpinės. Dešiniojoje varpinėje pakabintas didžiausias Vengrijoje varpas, sveriantis 9 tonas. Virš centrinio įėjimo iškaltas įrašas lotynų kalba - Ego sum via veritas et vita – „:Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“.

Vidutinio sudėtingumo ir vidutinės detalizacijos modelis vidutinės patirties modeliuotojams, bet šį modelį, prižiūrimas labiau patyrusio kolegos, puikiausiai gali susiklijuoti ir nedidelės patirties modeliuotojai. O patyrusiems, turint du žurnalus, galima padaryti tiesiog architektūros šedevrą.