Orliko pilis

Apie pilies atsiradimą sklando daug įdomių legendų. Pasak vienos iš jų, Orlikas už savo vardą skolingas vietos plėšikų vadui, iš kurio erelis pagrobė jauną sūnų. Erelio lizde radęs saugų ir sveiką vaiką, dėkingas tėvas pastatė tvirtovę ir pavadino ją šio išdidaus, didingo paukščio vardu. Tiesa, neramūs istorikai pateikia savo versiją: jie teigia, kad Orliko pilį XIII amžiuje pastatė Čekijos karalius Přemyslas Otakaras II tam, kad per Vltavos upę būtų sunkiau įsiveržti į Čekiją. Čia esančios brastos apsaugai karalius įsakė iš medžio pastatyti nedidelę tvirtovę, kuri netrukus virto Čekijos monarcho stiprybės ir galybės simboliu. Per savo egzistavimą Orlík nad Vltavou pilis patyrė daugybę transformacijų ir buvo perstatoma keletu architektūros stilių. Taigi, XIV amžiaus pradžioje vakarinėje tvirtovės pusėje buvo pastatytas dešimties metrų apžvalgos bokštas, pietinėje – koplyčia ir medžioklės salė, aplink Orliką iškilo akmeninė siena. Tvirtovės interjeras buvo sukurtas gotikiniu stiliumi. 1508 metais Orlikas išgyveno baisų gaisrą. Po septynerių metų ją nusipirko Krishtofas ​​Schwamberkas, kuris ne tik atstatė tvirtovę, bet ir suteikė jai renesanso epochos bruožų. 1620 m., mūšio ant Baltojo kalno metu, pilis patyrė antrąjį sunaikinimą ir trečią reinkarnaciją, jau imperiniu stiliaus. Tačiau net ir po to architektūriniai eksperimentai Orliko pilyje nesibaigė! 1860 m. garsus čekų architektas Bernardas Gruberis atliko paskutinę rekonstrukciją, kurios metu senovinė pilis tapo neogotikos stiliaus paminklu. Tokia ji išliko iki šiol.Verta paminėti, kad, įrengus tvenkinį, vandens lygis Vltavos upėje smarkiai pakilo, dėl to pilies sienos nuo aukšto skardžio nusileidžia tiesiai į vandenį.

Vidutinio sudėtingumo modelis, skirtas bet kokios patirties modeliuotojams, tik pradedantiems ir mažos patirties modeliuotojams patariame klijuoti šį maketą labiau patyrusio kolegos prižiūrimam ir neskubėti. Modelis puikiai suprojektuotas, vidutiniškai detalizuotas, neturi sudėtingų detalių.