Senoji Prahos miesto Rotušė

Senoji Prahos miesto Rotušė (ček. Staroměstská radnice) pradėta statyti 1338 metais privilegijos, kurią senojo miesto miestiečiams dovanojo karalius Janas Liuksemburgietis, pagrindu. Kompleksas susideda iš kelių namų, besiglaudžiančių prie Senojo miesto aikštės ir palaipsniui sujungtų į vieną kompleksą Prahos Senojo miesto Magistrato reikmėms. Rotušės salėse vyksta parodos, įkurtas muziejus, vyksta iškilmingos vestuvių registravimo ceremonijos specialiai tam skirtoje salėje. Istoriškai pirmu Rotušės pastatu tapo kampinis ankstyvosios gotikos stiliaus XIII amžiaus pabaigos pastatas, kurį miestiečiams padovanojo turtingas pirklys Volfas Kamenė. Namo dominuojančiu elementu buvo mūrinis prizmės formos bokštas, pastatytas 1364 metais. 1381 metais pastatyta gotikinė varpinė. XV amžiaus pradžioje prie pietinės sienos buvo pristatyta patalpa kurantams. 1360 metais prie vakarinės pirmo pastato pusės pristatytas antras korpusas, kuriame buvo vietinės valdžios posėdžių salė su medinėmis gotikinėmis lubomis. 1458 metais miesto valdžia nupirko trečią pastatą – odininko Mikšos namą, pastatyta ant romaniškojo stiliaus pamatų. 1805 – 1807 metais viršuje sumontuotas naujas laikrodis ir pristatyta aikštelė. Sekantis pastatas prie Rotušės pristatytas 1830 – 1834 metais. Tuo pačiu metu prijungtas ir rytinis sparnas, kuris priklausė Rotušei dar nuo XIV amžiaus. Bet rytinio sparno pastatai buvo nugriausti , o jų vietoje pastatytas neogotikos stiliaus sparnas pagal architektų Petro Nobilės ir Pavelo Sprengerio projektą. 1880 metais architektas Baumas naujojo renesanso stiliumi perstatė Mikšos namą. 1945 metų gegužės mėnesį Rotušė buvo vienas iš gynybos punktų – visai šalia jos vyko mūšiai tarp sukilėlių ir vokiečių armijų, kurių metu Rotušė smarkiai nukentėjo. Gaisras visiškai sunaikino neogotikinį sparną, taip pat smarkiai pakenkė kurantų bokštui. XX amžiuje vyko keletas architektūrinių konkursų, kuriais buvo siekiama perstatyti ir atstatyti Rotušę. Pirmasis iš jų dviem turais vyko 1899—1900 metais. Konkursų užduotimi reikalauta išsaugoti neogotikinį sparną, bet jo fasadą galima buvo pakeisti. Konkursas beigėsi be nugalėtojo, kaip ir sekantis, vykęs 1905 metais. Nugalėtojas išaiškintas tik 1908 metais, bet jo projektas nerealizuotas. Su didesnėmis ir mažesnėmis pertraukomis konkursai vyko ir vėliau, ypatingai po gaisro, kai reikėjo užpildyti erdvę sudegusio sparno vietoje. Bet visada arba nebūdavo nugalėtojo, arba jo projektas nebuvo vykdomas.

Nemažas, gražus, su aukštu bokštu, bet ne iš sudėtingiausių modelis, kurį, prižiūrint labiau patyrusiam kolegai, puikiausiai susiklijuos ir pažengęs pradedantysis modeliuotojas.