Vinicos miesto vandentiekio bokštas

1912 metais Vinicos (Ukraina) miesto centre pagal Grigorijaus Artynovo projektą pastatytas vandentiekio bokštas, kuris kartu tarnavo ir kaip priešgaisrinė siurblinė – jos įranga sumontuota viršutiniame bokšto aukšte. Pirmasis vandentiekis Vinicoje, kurio darbą leido pradėti šis vandentiekio bokštas, buvo 1,3 km ilgio ir patiekdavo iki 600 m³ vandens per parą. Imdamas vandenį iš Pietinio Bugo, jis geležiniais vamzdžiais tiekė jį į miestą, sistemoje vanduo buvo filtruojamas ir nusistovėdavo ir per tris vandens skirstymo stoteles buvo paduodamas į miestą. II Pasaulinio karo metais šis bokštas, be savo pagrindinių funkcijų, dar vykdė ir stebėjimo posto funkcijas. Po karo bokštas prarado savo pirmykštę paskirtį ir buvo perstatytas į gyvenamąjį namą. Jame apsigyveno miesto vandentiekio sistemos, kuriai pastatas ir toliau priklausė iki pat 1980 metų, darbuotojai. 1983 vasario 17 bokštui suteiktas vietinės architektūros paminklo statusas ir rekonstruotas pagal architekto Jevgenijaus Panteleimonovo projektą. 1985 metais jis, kaip architektūros objektas, perduotas Apskrities Kraštotyros muziejui. Nuo to momento buvusio vandentiekio bokšto – priešgaisrinės siurblinės salėse patalpinta dalis muziejinės revoliucinės ir kovinės šlovės ekspozicijos eksponatų. Nuo 1993 metų muziejaus ekspozicija bokšte pasipildė karių, žuvusių 1979 – 1989 metų Afganistano kare Memorialo ekspozicija su asmeniniais karių laiškais, daiktais, fotografijomis ir ekipuotės detalėmis.

Nesudėtingas, puikiai suprojektuotas ir gražus bokšto maketas, kurį be didelių vargų gali susiklijuoti net ir pažengę pradedantieji modeliuotojai, dirbantys labiau patyrusio kolegos priežiūroje.