Džuma – Džami – mečetė Eupatorijoje

Džuma – Džami Kezeleve pradėta statyti 1552 metais, valdant chanui Devletui I Gerajai ir pabaigta jau jo pasekėjo Mechmedo II Gerajos valdymo laikotarpiu 1564 metais pagal Chodža Mimaro Sinan Agos – sultono Suleimano I Puikiojo pagrindinio architekto- projektą. Šioje mečetėje buvo saugomos dvi labai vertingos relikvijos: XIV arba XV amžiaus Koranas, kuris buvo vertinamas labiau, negu pati mečetė, ir dokumentas su 18 Krymo chanų, Valdžiusių šį pusiasalį iki prijungimo prie Rusijos Imperijos, parašais. Krymo chanai, po to, kai Stambule gavo chanų teises, ir, vykdami į Bachčisarajų, iš laivo išlipo Gezleve. Čia, Džuma – Džami mečetėje, chanas pareiškė pavaldiniams savo teises į valdžią ir pasirašė ant dokumento. Pagal vienus duomenis, relikvijos mečetėje tebebuvo 1927 metais, o dabar saugomos viename iš Sankt – Peterburgo muziejų, pagal kitus – dingo II Pasaulinio karo metais. Nuo statybos pabaigos mečetė buvo ne kartą perstatoma ir restauruojama. Prieš keletą metų mečetė pilnai restauruota pagal visas mokslo taisykles su visų prarastų detalių atkūrimu ir architektūrinių posluoksnių pašalinimu. Taip 1985 atstatyti du minaretai, vienas iš kurių buvo nugriuvęs 1665, kitas – 1836 metais. Tarybinio valdymo metu maldos namai buvo uždaryti kaip religinė įstaiga ir naudota kaip žemės ūkio produkcijos, vėliau – statybinių medžiagų sandėlis. Nuo XX amžiaus aštuoniasdešimtųjų metų vidurio – architektūros paminklas ir muziejus, o 1990 metais sugrąžinta tikintiesiems.

Vidutinio sudėtingumo, gerai detalizuotas architektūros paminklo modelis, tiksiantis beveik bet kurios patirties modeliuotojui, tik pradedantiesiems jį geriau klijuoti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir ne kaip vieną iš pirmųjų sudėtingesnių modelių.