Santa Marija Majore bažnyčios varpinė – Pizos bokštas (Italija)

Pizos bokštas (Piza Toskanoje, Italija) – žymiausias pakrypęs pastatas pasaulyje. Jo aukštis – 55,8 m, svoris − 14 500 tonų, nuokrypio laipsnis nuo vertikalės − iki 4 laipsnių, statybinė medžiaga − marmuras, laiptelių skaičius iki varpinės − 294(296). 1173 m. rugpjūčio 9 d. pradėtos Pizos bokšto statybos – vieno architektūros šedevrų, puošiančių Stebuklų aikštę (Campo dei Miracoli) Pizoje, kurios kompleksą sudarė katedra, krikštykla ir kapinės. Tiksliai nežinoma, kas buvo bokšto architektu, Bonaniui Piziečiui priskiriamas reikšmingas indėlis į bokšto statybas. 1178 m. darbai liovėsi, nes po truputį ėmė svirti ant aliuvinio dirvožemio pastatytas bokštas. Pirmieji trys aukštai, pastatyti vadovaujant Bonanui, pakrypo 0,5 laipsnio į šiaurę, o aukštas, kuriame turėjo būti tarnų kambariai, nebuvo sumūrytas taip, kad per jį eitų statinio ašis. Po šimtmečio vadovaujant Džovaniui di Simonei, vėl buvo imtasi darbo. Šis 1272–1278 m. pastatydino dar tris aukštus. Sumūrijus trečiąjį – šeštąjį aukštus, bokštas ėmė svirti į kitą pusę – pakrypo 0,5 laipsnio į pietus. Vėliau statybos darbus lėtino Pizos ir Genujos karai, kurie baigėsi mūšiu prie Melorijos. XIV a. pradžioje bokštas vis dar neturėjo viršutinės dalies, kurioje turėjo būti įrengta varpinė. Šią dalį 1360–1370 m. baigė Tomazas Pizanas, trečias ir paskutinis architektas, vadovavęs Pizos bokšto statybai. Bokštas yra originalios cilindro formos, šešis jo aukštus juosia kolonados, o viršuje įrengta varpinė. Tačiau nuo tada, kai ja imta naudotis, statinys ėmė svirti dar labiau. Dėl to 1838 m. architektas Aleksandras dela Gerardeska įsakė atkasti pamatus, kad patikrintų jų ir kolonų stabilumą. Deja, į aplink esantį gruntą po to vanduo ėmė sunktis dar intensyviau ir situacija pablogėjo. Atlikti tyrimai parodė, kad, jei bokštas būtų nors truputį aukštesnis, jis būtų nuvirtęs iš karto. Praėjusį šimtmetį kasinėjant pamatus aptiktos Bonano Piziečio sarkofagas. Miesto gyventojai jį palaidojo po statiniu, kurį galima vadinti paminklu garsiajam architektui. 2001 m. Pizos bokštas stabilizuotas ir, laikoma, tokiu išliks bent 200 metų.

Vidutinio sudėtingumo, gerai detalizuotas architektūros paminklo modelis, tiksiantis beveik bet kurios patirties modeliuotojui, tik pradedantiesiems jį geriau klijuoti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir ne kaip vieną iš pirmųjų sudėtingesnių modelių.