Persikūnijimo cerkvė Spas-Vjieži kaime (Rusija)

Iš pušies rąstų ręsta cerkvė pastatyta 1713 metais sudegusios šatrinės cerkvės vietoje. Pagal legendą, ją statė meistrai – dailidės broliai Mulijevai, kurie buvo nežmoniškai stiprūs. Jie dviese pakeldavo rąstą ir užridendavo jį ant renčiamo pastato sienų. Statybos atminimui jie iškirto savo pavardes pačioje pastogėje ant paskutinio rentinio rąsto. Šio įrašo buvimą patvirtino ir cerkvę po gaisro remontavęs 1896 metais dailidė Vasilijus Andrejevičius Novožilovas. Cerkvė priskiriama taip vadinamam „kletiniam“ tipui – jos pagrindą sudaro keturkampis rentinys, vadinamas Rusijoje klečiu (arba kletimi), pastatas dengtas dvišlaičiu stogu. Svarbia konstrukcine detale galima laikyti viso pastato pastatymą ant aukštų ąžuolinių polių (cerkvė pastatyta smarkių pavasarinių potvynių zonoje). Tarpai tarp polių nebuvo dengiami jokia danga dėl to, kad geriau džiūtų žemė, kuri visada buvo šešėlyje po pastatu. Ne kartą vykusių remontų metu cerkvė keitėsi. 1876 metais po gaisro cerkvė apkalta tašytomis lentomis, viduje ištinkuota, pastatytas naujas ikonostasas. 1899 ir 1904 medinius polius pakeitė plytiniais stulpais. 1915 stogas dengtas trimis sluoksniais tašytų lentų. 1956 metais šventovė pervežta į Kostromą, kur paverstame muziejumi – draustiniu Ipatjevo vienuolyne įkurtas medinės architektūros muziejus. 2002 rugsėjo 4 cerkvė sudegė.

Nesudėtingas, bet gerai suprojektuotas ir detalizuotas gražaus medinio pastato modelis, kurį be didelių vargų suklijuos net ir nedidelės patirties modeliuotojai.