„Kregždžių lizdas“ – rūmai

Vokiečių naftos pramonininkas baronas Šteinhelis ant Auroros uolos, Ai-Todoro rage senos medinės vilos vietoje įsakė pastatyti mūrinę pilį, kurios projektavimą užsakė rusų architektui A. Šervudui. Pilis pastatyta 1912 metais, o 1914 parduota Maskvos pirkliui Šalaputinui, atidariusiam joje restoraną. Tarybiniais metais komplekse kurį laiką veikė turistinė bazė, vėliau – sanatorijos „Žemčužiną“ („Perlas“) biblioteka. 1927 metais žemės drebėjimo metu dalis Auroros uolos griuvo, apžvalgos aikštelė prieš pilį pakibo virš bedugnės. Pilies sienose atsirado įtrūkimai, smailūs špiliai, kuriais baigėsi siena, nuvirto į jūrą. Pastatas pripažintas avariniu ir jo lankymas buvo uždraustas. 1968 metais pastatas dalinai sustiprintas ir rekonstruotas. Po rekonstrukcijos Kregždžių lizdo lankymas vėl atnaujintas.

Nesudėtingas, gerai suprojektuotas gana tiksliai atkuriantis pastato išvaizdą tokiame mastelyje modelis, kurį, prižiūrint labiau patyrusiam kolegai, be didelio vargo susiklijuos ir pradedantis modeliuotojas.