Kristaus Prisikėlimo šventovė – cerkvė (Ukraina)

Šventovė yra pastatyta virš Faroso, 2 km atstumu nuo Baidarskije Vorota perėjos ant stačios Raudonosios uolos. Faroso cerkvė pastatyta Faroso dvaro savininko, arbatos pramonininko, I gildijos pirklio Aleksandro Kuznecovo lėšomis 1892 metais, siekiant įamžinti Imperatoriaus Aleksandro III ir jo šeimos išsigelbėjimą caro traukinio katastrofoje, įvykusioje 1888 spalio 17 dieną prie Charkovo geležinkelių Borkų stoties. Dirbti prie šventovės projekto ir statybos buvo sukviesti geriausi to meto specialistai. Projektą parengė rusų architektas akademikas N. Čaginas. Mozaikas sukūrė žymaus italo Salvačio dirbtuvės, interjero tapyba užsiėmė dailininkai K. Makovskis ir A. Korzuchinas. 1892 spalio 4 cerkvę pašventino Taurijos vyskupas Martinianas ir suteikė Kristaus Prisikėlimo vardą. Antireliginė propaganda po 1917 revoliucijos , kuri laikui bėgant, susivedė į kultūrinio – istorinio paveldo naikinimą, nepagailėjo rūstaus likimo ir šiai cerkvei. 1921 metais cerkvė uždaryta, kryžiai nuversti, tapyba užtepliota, cerkvės vertybės atimtos, žymių meistrų ikonos dingo be pėdsakų. Iš cerkvės padarytas sandėlis, vėliau atidarytas restoranas. Pastatas palaipsniui nyko, o po gaisro septyniasdešimtaisiais metais visiškai apleidžiamas ir paliekamas likimo valiai. Ir tik 1981 metais vėl prisimintas šis pastatas, ištirtas perdangų ir stogo stovis, įvertinta tapybos ir vidaus dekoro būklė. Cerkvė paskelbiama XIX amžiaus architektūros paminklu. 1987 skiriama pinigų išoriniam restauravimui. Po pirmųjų restauravimo darbų pabaigos cerkvė grąžinta tikintiesiems. Ir, nors restauravimo darbai vyko pastoviai, bet su pertraukomis, jie nebaigti iki šiol.

Nesudėtingas, bet puikiai suprojektuotas ir gražus cerkvės modelis, puikiai tiksiantis bet kokios patirties modeliuotojui. Net ir pažengęs pradedantysis jį gali suklijuoti savarankiškai. Rinkinyje yra lapas su „auksu dengtomis“ detalėmis.