Kristaus gelbėtojo šventovė – cerkvė

Kristaus Gelbėtojo šventovė pastatyta kaip padėka Kristui Gelbėtojui už pagalbą kritišku Rusijos istorijos metu kaip paminklas rusų liaudies didvyriškumui kovoje su Napoleono įsiveržėliais 1812 metais. 1832 balandžio 10 Imperatorius Nikolajus I patvirtino Šventovės projektą, nubraižytą architekto K. Tono. Imperatorius asmeniškai išrinko vietą šventovei – ant Maskvos upės kranto, netoli nuo Kremliaus. Cerkvė statyta beveik 44 metus. 1860 metais Šventovė pirmą kartą atsivėrė maskviečiams visa savo didybe. Ji buvo sukurta visos Rusijos liaudies ir tapo regimu jos Garbės, Tikėjimo ir Didybės įsikūnijimu, daugelio istorinių įvykių liaudininku. 1931 metų gruodžio 5 Šventovė sunaikinama. Daugybę metų po susprogdinimo jos vietoje žiojėjo didžiulė duobė. 1989 metais priimtas sprendimas Šventovę atstatyti tiksliai tokią pat, kokia ji buvo ir 1990 metais padėtas kertinis statybos akmuo. 2000 gruodį visi išorės ir vidaus apdailos darbai buvo baigti. Po atstatymo Šventovė tapo Katedriniu Maskvos Metropolito Soboru ir visos šventinės mišios vyksta jame.

Nesudėtingas, bet puikiai suprojektuotas ir gražus Soboro modelis, puikiai tiksiantis bet kokios patirties modeliuotojui. Net ir pažengęs pradedantysis jį gali suklijuoti savarankiškai. Rinkinyje yra lapas su „auksu dengtomis“ detalėmis.