BM-13 „Katiuša“+ Studebaker US-6 – salvinės ugnies sistema
search
  • BM-13 „Katiuša“+ Studebaker US-6 – salvinės ugnies sistema
  • BM-13 „Katiuša“+ Studebaker US-6 – salvinės ugnies sistema
  • BM-13 „Katiuša“+ Studebaker US-6 – salvinės ugnies sistema
  • BM-13 „Katiuša“+ Studebaker US-6 – salvinės ugnies sistema
  • BM-13 „Katiuša“+ Studebaker US-6 – salvinės ugnies sistema

BM-13 „Katiuša“+ Studebaker US-6 – salvinės ugnies sistema

9,69 €
Su mokesčiais

Mastelis: 1 : 25

Lapų skaičius: 22

Lapų su detalėmis skaičius: 14

Surinkimo brėžinių skaičius: 39

Sudėtingumas: Vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams

Modelio matmenys: 295 mm x 100 mm x 116 mm

Kiekis
Paskutinė prekė

  Security policy

(edit with the Customer Reassurance module)

  Delivery policy

(edit with the Customer Reassurance module)

  Return policy

(edit with the Customer Reassurance module)

„Katiuša“ neoficialus bendrinis mobilių reaktyvinių minosvaidžių „BM-8 (82 mm) ir „BM-13“ (132 mm) pavadinimas. Tokie įrenginiai aktyviai naudoti Raudonosios Armijos II Pasaulinio karo metais. Dar 1916 metais kovines raketas su bedūmiu paraku (vėlesnio reaktyvinio įtaiso prototipas) išrado Ivanas Gravė. 1924 metais šiam išradimui jis gavo patentą Nr. 122. Vėlesni darbai kuriant reaktyvinius sviedinius su bedūmiu paraku tęsti iki pat prasidedant Vokietijos antpuoliui į TSRS. 1941 metų kovą atlikti sėkmingi įrenginio „BM-13“ su sviediniais „M-13“ poligoniniai bandymai, o birželio 21 pasirašytas įsakymas apie jų serijinę gamybą. 1941 birželio 30 naktį Kominterno vardo gamykloje Voroneže nuo linijos nuriedėjo pirmieji du „BM-13“ įrenginiai. Iš pradžių jie montuoti ant „ZIS-5“ važiuoklės, bet šios šassi panaudojimas pripažintas netinkamu ir ji pakeista „ZIS-6“. Vėliau BM-13“ ir „BM-13N“ buvo montuojamos tik ant Studebaker US-6 važiuoklės. Eksperimentinė artilerijos baterijaiš septynių mašinų, vadovaujama kapitono I. Flerovo, pirmą kartą kovinėmis sąlygomis prieš vokiečius panaudota Oršos geležinkelio mazgo apšaudyme 1941 liepos 14 dieną. Pirmieji 8 pulkai po 36 mašinas buvo suformuoti 1941 rugpjūčio 8 dieną. Pagerinta modifikacija „BM-13N“ buvo sukonstruota 1943 metais ir iki II Pasaulinio karo pabaigos pagaminta apie 1800 tokių įrenginių. Šaudymo nuotolis – apie 5 km. Nors ginklas ir nebuvo labai taiklus, tačiau, panaudojus masiškai, buvo labai efektyvus. O kur dar emocinis – psichologinis efektas: salvės metu visos raketos buvo paleidžiamos praktiškai vienu metu ir apšaudymo zonoje praktiškai akimirksniu visą teritoriją „išardavo“ sunkūs reaktyviniai sviediniai. O kurtinantis staugimas, kurį sukeldavo skrendančios raketos, tiesiog varė iš proto. Tie, kurie nežūdavo, praktiškai jau negalėdavo rimtai priešintis dėl kontūzijų, sukrėtimų, psichologiško palaužimo. Įrenginių mobilumas leido įrenginiams po smūgio greitai pakeisti dislokacijos vietas ir išvengti atsakomojo priešo smūgio.

Sudėtingas, puikiai suprojektuotas ir maksimaliai detalizuotas modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Jame atkurtas kabinos interjeras, variklio skyriaus įranga, važiuoklė ir kovinė įranga, kurią galima padaryti sukiojamą ir kilnojamą. Modelis vaizduoja TSRS Raudonosios Armijos kovinę mašiną „BM-13“ ant Studebaker US-6 važiuoklės.

BMo-020
1 Vienetas
Komentarai (0)
Šiuo metu klientų atsiliepimų nėra.