V1 ir V2 – vokiškos raketos

V-1 – Skraidanti sparnuota bomba, varoma pulsuojančiu reaktyviniu varikliu. Startuodavo nuo 50 metrų ilgio ir 6⁰ nuolydžio specialios rampos. Starto metu pasiekdavo 320 km/h greitį, kuris skrydžio metu padidėdavo iki 560 km/h (paskutinių versijų – iki 765 km/h). Veikimo nuotolis siekė 230 – 370 km, skrido 300 – 2000 m aukštyje, laikydamasi užduoto kurso ir aukščio, kuro pasibaigimas arba nutraukimas pervesdavo bombą į kritimo stadiją ir ji, nukritusi, sprogdavo. Bombą skrydžio metu galėjo pamušti iš lėktuvo, artilerija, gerai prieš jas veikė ir aerostatų užtvaros. Pagaminta apie 25 000 skraidančių bombų, panaudota 10 492, iš kurių 2419 nukrito Londone ir 1115 pietų Anglijoje. Nuo jų žuvo 6214 žmonių ir 18 037 buvo sužeista. Taip pat paleista 11 988 bombos į Antverpeną, Lježą, Briuselį, 6551 iš jų pasiekė tikslą.

V-2 – raketa startavo vertikaliai ir per 60 – 70 variklio darbo sekundžių (skystu kuru varomas raketinis variklis, kuras – etanolis + skystas deguonis) pasiekdavo 1500 m/ sek greitį apie 35 km aukštyje. Paskui balistiniu skrydžiu pakildavo iki 100 km aukščio, o tada imdavo žemėti. Jos veikimo nuotolis buvo 300 km. Nuo jų smūgių nebuvo įmanoma apsiginti. Iki karo pabaigos bendrai paleista 1054 raketos į Londoną ir Pietų Angliją, kurios užmušė 1754 ir sužeidė 6524 žmones. 1341 raketa paleista į Antverpeną ir 227 – į kitus taikinius – Lježą, Briuselį, Paryžių, Liuksemburgą, Remageną ir Hagą) – nuo jų žuvo 4092 ir buvo sužeista 13 172 žmonės.

Nesudėtingi, bet gerai suprojektuoti ir puikiai detalizuoti modeliai, kuriuos puikiausiai gali susiklijuoti net ir pažengę pradedantieji modeliuotojai, bet būtų gerai, kad jie dirbtų labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Prie V-1 yra dar ir transportinio vežimėlio detalės.